Grupė "Juodvarnis" jau savo veiklos pradžioje turėjo aiškią kūrybinę viziją, kurią sėkmingai įgyvendina  keliolika metų. Ir vis tiek retkarčiais muzikantai ima ir nustebina: tai į studiją atsineša 130 takelių turinčias kompozicijas, tai perdainuoja visiškai "nemetalinę" A.Mamontovo dainą. Kovo 26 d. muzikantai žengė dar vieną neįprastą žingsnį - pakvietė į Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvėje vyksiantį akustinį pasirodymą. Grupės nariai tikino, kad taip "Juodvarnis" skambės tik vieną vakarą, tad ištikimiausi gerbėjai bei bičiuliai, tarp kurių buvo labai daug kitų lietuviškų sunkiosios muzikos kolektyvų narių, trečiadienio vakarą susirinko stebėti unikalaus renginio.
Koncerto erdvė tikrai įnešė daug šarmo, tačiau besirenkanti publika neleido pamiršti, jog šiandien vis tiek vyks sunkiosios muzikos renginys su jiems privalomomis tradicijomis. Cerkvėje dalis žiūrovų gurkšnojo gėrimus, renginiui įsibėgėjus publikos tarpe vyko nedidelis judėjimas, kai žmonės išeidavo, o po to sugrįždavo pasipildę gėrimų atsargas ir t.t. 

20.10 val. ant scenos įžengė muzikantai. "Juodvarnis" visad turėjo stilingą įvaizdį (gal išskyrus "Mirusio žmogaus kelionės" etapą, kur vyravo grimas, o ne apranga), tad švarkai, juodi marškiniai ar kruopščiai supinti plaukai neturėjo labai nustebinti. Pirmas pasirinktas kūrinys taip pat buvo tas, kurį tikrai šiandien tikėjomės išgirsti – puiki, bet nepelnytai primiršta baladė "Išpažintis". Pasak kolektyvo frontmeno Pauliaus, pastarosios dainos grupė negrojo jau daug metų, o dabar mums muzikantai pasiūlė pasiklausyti vos prieš kelis mėnesius paviešinto singlo "Svoris". Pasiteiravę, kaip mes jaučiamės bei pasidžiaugę, kad šiandien yra "žiauriai gera", muzikantai pratęsė pasirodymą su "Tik dulkės".
Ilgesnės pauzės metu "Juodvarnio" lyderis priminė mums prieš 9 metus išleistą itin komplikuotą albumą "Mirusio žmogaus kelionės" bei pažadėjo dvi jo dainas "nurengti" ir atlikti. Pirmoji nuskamba "Amžinybė nelaukia tavęs".
"Progresyvus akustinis metalas! Yeee", - tokiu terminu ką tik sugrotą kompoziciją juokdamasis apibūdino Paulius bei iškart puolė atlikti antrąjį žadėtą kūrinį "Kas aš?" 
Prieš pristatydamas kitą netrukus nuskambėsiančią kompoziciją muzikantas sakė, jog visą vakarą reiktų vadinti ypatingu, nes pirmą kartą "Juodvarnis" groja tikinčiųjų šventovėje, pirmą kartą grupės koncerte žiūrovai sėdi bei pirmą kartą dabar išgirsime visiškai naują kompoziciją, kurios neakustinė versija dar tik pasieks mus netolimoje ateityje.
"Jums gali pasirodyti, kad ji yra apie metų laikus, bet - ne", - mįslingai šviežią dainą pristatė kolektyvo lyderis. Naująjį kūrinį klausytojai sutiko griausmingomis ovacijomis, o joms nutilus muzikantams beliko pasakyti, jog šiandien yra "nuostabus vakaras", visiems nariams pakelti raudono vyno taures bei atlikti dar ir "Sielos dugne". Po to Paulius užsiminė, kad daug grojaraštyje surašytų kūrinių grupė jau sugrojo, o koncertas eina link pabaigos. Dabar nuskambėjo "Mechaninė saulė", kurios atlikimas bene labiausiai skyrėsi nuo mums įprastos versijos. Tuomet kolektyvo lyderis pasikeitė gitarą, pasveikino visus su pavasariu bei pranešė atliksiantis dainą apie atgimimą "Prisimink mane". 
Po jos muzikantai padėkojo susirinkusiems žiūrovams, o kadangi pastarieji stebėjo grupę iš visų 4 pusių, "Juodvarnis" nariai jiems keturis kartus ir nusilenkė. Kolektyvui palikus sceną norėjosi tikėti, kad netrukus muzikantai dar sugrįš 10-am kūriniui, tačiau visas iliuzijas išsklaidė cerkvėje uždegta šviesa ir vėl užleista foninė muzika. Dar truputį pasimėgauti tikrai pavykusiu projektu būtų buvę smagu, tačiau pažvelkime į viską iš pozityvios pusės - maždaug 70 minučių trukusio pasirodymo apimtis leidžia viską sutalpinti į vieną albumą. Būtų tikrai apmaudu, jei šis koncertas nebuvo įrašinėjamas arba jei "Juodvarnis" tikrai šios programos nesiruošia įrašyti studijoje.