Pasakojimą apie antradienį Kaune vykusį Tillo Lindemanno koncertą reiktų pradėti nuo trupučio filosofinių bei istorinių pamąstymų. Sutikite, kad pasaulį reiktų dalinti į "iki 2022-02-24" ir "po 2022-02-24", kai per vieną dieną negrįžtamai pasikeitė viskas - pradedant politine situacija, baigiant požiūriu į kultūrą. Žinoma, kiti pridurs, kad galbūt reiktų sugrįžti net į 2014-uosius, kas irgi yra tiesa, nes net tada kai kurios grupės sugebėjo susimauti. Antai, kitados mūsų šalyje gerbtas ir mylėtas Maxas Cavalera leptelėjo vieną frazę ir nuo to laiko Lietuvoje jis su savo "Soulfly" jau nesugeba surinkti publikos klubiniam koncertui. Plonu ledu iki 2022-ųjų vaikščiojo ir "Rammstein" frontmenas, dainavęs dainas tokiose vietose, dėl kurių iki šiol dalis fanų abejoja jo reputacija. Bet pirmosiomis karo dienomis, kol kiti kolektyvai drebėjo iš baimės prarasti didelę dalį savo rinkos ir bandė mekenti apie taiką pasaulyje, būtent "Rammstein" buvo ta grupė, kuri viena pirmųjų viešai išsakė savo poziciją. Ir būtent T.Lindemannas dar 2022-ųjų kovo pradžioje buvo pastebėtas Berlyno stotyje, kur su kitais savanoriais teikė pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams.

Vakariečiui ar JAV piliečiui, kuris po geležine uždanga niekada negyveno, sovietinio bloko šalys visada atrodė egzotiškos, valdžia ne tokia ir bloga, o čia pasitinkantys fanai - fantastiški. Tad gal todėl Jonas Bon Jovis ir Steve'as Harris neįžvelgė nieko blogo nusifotografuodami su "raudonžvaigžde" kepure, o "Scorpions" ar "Deep Purple" neatsisakė spausti ranką tuometiniams Maskvos šeimininkams. Pastarieji du kolektyvai labai aiškiai pasakė, kurią pusę palaiko karui prasidėjus, tad gal ir Lindemannas bent širdies gilumoje pripažįsta klydęs, o karinių dainų apie mylimą miestą niekada neišgirsime gyvai? Pridėkime tai, kad pavasarį Vilniuje vykęs "Rammstein" koncertas buvo tiesiog nuostabus, tad praleisti šio kolektyvo frontmeno solinio pasirodymo Kaune buvo nevalia.
Lapkričio 28 d. "Žalgirio" arenoje vyksiančio renginio anonsus internete lydėjo ne tik komentatorių replikos apie dainininko politines pažiūras ar skandalą, įvykusį po vokiečių koncerto Vilniuje, bet ir suglumusių žmonių klausimai: ką reiškia, "koncertuos su nauja grupe"? O kur senoji grupė? Taip, čia gan painu, bet situacija tokia: prieš 10 metų užgimęs dainininko ir "Pain" / "Hypocrisy" lyderio Peterio Tägtgreno duetas "Lindemann" savo egzistavimą baigė. Pernai "Rammstein" frontmenas surinko visiškai kitą koncertinę komandą (tarp kurių - su "Nine Inch Nails" į Rokenrolo šlovės muziejų įtrauktas bosistas Danny Lohneris bei kitados Zarasuose su "Combichrist" būgnus taškęs Joe Letzas), šiemet išleido naują albumą ir išsiruošė į turą jau kaip solo atlikėjas.  
Lygiai 20 val. ant scenos žengė pirmoji apšildanti grupė - portugalai "Phantom Vision". Jų kūryba smarkiai įtakota 80-ųjų gotikinio roko stiliaus. O kad nebūtų nuobodu jaunesniam žiūrovui, iki šiol negirdėjusiam "Bauhaus" ar "Joy Division" vardų, vokalistas Pedro Morcego pasielgdavo ne visai tradiciškai. Pvz., vieną kompoziciją jis sudainavo gulėdamas scenoje ant pilvo. Atlikdamas dar vieną kūrinį, frontmenas gulėjo ant nugaros ir mynė įsivaizduojamą dviratį.
Publika gan įdėmiai stebėjo veiksmą, o kolektyvas gyrė gražų Lietuvos miestą, tik pasiskundė, kad čia trupučiuką šalta... Pusvalandis praeina gan greit. Pažiūrėti portugalų muzikantus ir praplėsti savo akiratį buvo įdomu, bet kažin ar "Phantom Vision" dainos tinkamos itin dažnam klausymui.
Kadangi kito kolektyvo kūryba remiasi elektronine muzika, be to, būgnų komplektas scenoje buvo paruoštas iš anksto, neprireikė nė 10 minučių, kad antroji grupė "Aesthetic Perfection" pradėtų savo šou. Prieš koncertą perklausyta šių į Austriją emigravusių amerikiečių kūryba didelio įspūdžio nepalieka, tačiau gyvai viskas skambėjo visiškai kitaip. Šokių muzikos ritmas, bet gyvi būgnai bei gitara išjudino didžiąją dalį Kauno publikos. Nepaisant to, kad kolektyvo frontmenas labiau priminė hiphopo žvaigždę (žinoma, išskyrus "marilynmansoniškas" pėdkelnes), pusiausvyrą atstatė būgnininkas bei gitaristė, kurie jau tikrai atrodė esantys iš roko pasaulio. Vos 5 dainos, truputį daugiau nei 20 minučių, bet jų užteko žiūrovams sužavėti. Grupės frontmenas Danielis Graves'as padėkoja šiltai priėmusiai publikai, kuri iki tol "galbūt nė velnio nežinojo, kas mes tokie" ir atsisveikina.
Renginio sparta stebina - prabėgo lygiai valanda nuo koncertų pradžios, o du kolektyvai baigė savo pasirodymus ir publika jau laukia T.Lindemanno. Dar 15 min. ir veiksmas vėl sugrįžta į sceną. Jei abu dueto "Lindemann" studijiniai albumai iš tikrųjų priminė "Rammstein" ir "Pain" mišrainę, tai naujausias solinis vokiečio diskas "Zunge" artimas pagrindinio Tillo kolektyvo skambesiui. Kai buvo atliekama pirmoji titulinė kompozicija, atrodė, kad stebime renginio Vingio parke tęsinį. Skirtumas tik tas, jog lygiai pusę naujosios koncertinės grupės sudaro merginos bei visur vyrauja raudona spalva. Raudoni visų atlikėjų drabužiai, raudoni mikrofonai, jų stovai, laidai... Net vandens buteliukai raudoni (dėl švystelėtų į minią buteliukų virdavo ne mažesnės kovos nei dėl mediatoriaus ar popierinio grojaraščio). Jau per trečiąją dainą "Fat" pamatėme, kodėl šis šou buvo pažymėtas N-18 ženklu. Kadangi šį reportažą gali skaityti ir jaunesnio amžiaus skaitytojai, į detales nesileisime. Tik galime patvirtinti, kad daina "Golden Shower" yra tikrai apie tą patį, apie ką pagalvojote.
Gyvų T.Lindemanno koncertų iki tol nemačiusiam žiūrovui pats smagumas prasidėjo dainoje apie visaėdžius "Allesfresser". Į sceną atstumiamas didelis stalas su tuzinu tortų ant jo. Porą minučių trukusias spėliones, ką atlikėjai dabar su jais darys, išsklaidė patys muzikantai, kai vieną po kito tuos skanėstus tėškė į arčiausiai scenos stovinčius žiūrovus.
Dar kas užkliuvo pačioje pasirodymo pradžioje - abejose scenos pusėse sėdėjo po vieną kaukę ar šalmą dėvintį žmogų. Jų vaidmuo paaiškėjo po poros dainų, kai nutilus paskutiniams akordams dainininkas trenkdavo mikrofoną ant žemės arba nuspirdavo stovą nuo scenos. Tada minėti vyrukai skubiai šokdavo daryti tvarkos. Atliekant "Ich weiß es nicht" jie darbavosi iš peties. Net pasirodė, kad to chaoso per daug, nes mėgautis puikiu kūriniu blaškė perteklinis veiksmas scenoje. Panašiai ir su tais N-18 vaizdais ekrane - įsibėgėjus koncertui retkarčiais buvo net nemalonu žiūrėti į įvairiausias vizualizacijas.
Bet gražių akiai vaizdų buvo kur kas daugiau: per "Blut" ant žiūrovų galvų paleistas švelnus vandens dušas, raudonai apšviestas priminė kruviną lietų. Skambant "Platz Eins" dainininkas pasodinamas į "sostą" ir apnešamas aplink areną, o ant Tillo galvos užmautame šalme įtaisyta filmavimo kamera transliavo vaizdą gyvai tiesiai į ekraną scenoje! Joje likęs bosistas atlieka solo partiją, o tuo metu speciali pakyla jį iškelia bent į metro aukštį.
Na, bet smagiausias (o gal - bjauriausias) veiksmas vyko per "Fish On". Kadangi dainoje apie skanėstus įgavome patirties, ir kai vienos pauzės metu į sceną atnešamas indas su šviežia žuvimi, arenoje nuvilnijo šurmulys, nes jau žinojome, koks išbandymas laukia žiūrovų. Kai visos atsineštos vandenų gyventojos buvo išmestos į minią, Tillas į rankas paėmė patranką, kurią užtaisydavo taip pat... žuvimi. Jau po poros šūvių arenoje kvapas priminė parduotuvės šaldytų jūrų gėrybių skyrių. Žiūrint į tokius šaudmenis apimdavo ir gailestis, ir juokas. Juokas - gal labiau. Dalis žiūrovų stengėsi išvengti sąlyčio su tokiu trofėjumi, bet vėliau vienas fanas virš galvos rankoje laikė iškėlęs laimikį it pagautą būgnininko lazdelę.
Po dviejų kūrinių muzikantai sceną palieka, tačiau sugrįžta sugroti dar 3 kompozicijų iš visų dainininko solinių projektų periodų: lėtai prasidedančio "Knebel" iš paskutiniojo dueto albumo "F & M", atskiru singlu užpernai išleisto "Ich hasse Kinder" ir 2015-ųjų "Skills in Pills", nuo kurios ir prasidėjo Tillo bei P.Tägtgreno bendradarbiavimas.
Tada Tillas su kolegomis vėl nulipa nuo scenos, o į ją sugrįžta tik nusilenkti publikai. Fone skambant "Home Sweet Home" žiūrovai, tarp kurių buvo ir Lietuvos popžvaigždžių, ir bent vienas Kauno "Žalgirio" krepšininkas, patraukė išėjimo link.
Kokios mintys pasibaigus šou? Jei kalbėtume rimtai, žinoma, repertuaras "rammsteinams" neprilygo. Bet tuo pačiu - tai yra dar vienas sėkmingas projektas, gimęs T.Lindemanno galvoje, kurį bent kartą verta išvysti gyvai.