Kas yra tikras "Limp Bizkit” fanas - numetalistas ar paprasčiausias hip-hoperis? Man nesant nei pirmųjų, nei antrųjų tarpe, visgi įdomu buvo pamatyti gyvai kelis metus į šešėlį pasitraukusią grupę, kadaise kasdien drebinusią radijo ir televizijos eterį savo dainomis bei skandalais.
Vilnius, ketvirtadienio vakaras. Priešais "Siemens Arena" didelių automobilių spūsčių nėra, tačiau po truputį besirenkantis jaunimas bylojo, kad šiandien arenoje karaliaus triukšmingieji amerikiečiai. Likus 15 minučių iki koncerto pradžios arenos viduje apima "deja vu" jausmas, nes nedidelis prie scenos susirinkusių gerbėjų būrelis ir mėlynuojančios tuščios sėdimos vietos labai priminė kadaise čia vykusį "Lordi" pasirodymą. Ar tai reiškia, kad "Limp Bizkit" šlovės laikai jau toli praeityje? Pamatysim.
Po truputį salė pilnėja, vyresni žiūrovai užpildo sėdimas vietas, įvairiaspalvis jaunimas būriuojasi arčiau juoda uždanga uždengtos scenos. Gerbėjai - patys įvairiausi. Pradedant plačiakelniais rap mėgėjais, baigiant paprasčiausiais jaunuoliais, iš "Limp Bizkit" kūrybos žinančius tik"Behind Blue Eyes" ir "Rollin". Su "Amorphis" marškinėliais jaučiuosi patekęs ne visai į savo bendraminčių tarpą, tad pro šalį praėję keli "Sepultura" ar "Dream Theater" atributika pasipuošę sielos broliai visgi nuteikė linksmiau.
Pusvalandį vėlavusi šou pradžia atrodė, jog užsitęs visą amžinybę. Pagaliau, užgęsta šviesos. Grupės nario DJ Lethal semplavimo garsai išjudina nuobodžiaujančią publiką, keli gitaristo Wes Borland akordai, vokalisto Fred Durst balsas ir uždanga nusileidžia! Visų grupės narių šaržais papuoštoje scenoje pasirodę muzikantai koncertą pradeda nuo "My Generation". Nors grupė jau senokai matyta TV ekrane, atrodo, kad per tuos metus niekas nepasikeitė - ta pati raudona Fred Durst beisbolo kepuraitė, toks pat ekstravagantiškas gitaristo Wes Borland sceninis įvaizdis.
Po to seka keli kūriniai iš atrojo ir trečiojo grupės albumo. Atrodytų, kad nieko įspūdingo scenoje nevyksta, tačiau ypač Fred Durst ir Wes Borland charizma verčia ošti visus gerbėjus. Tiesa, DJ Lethal (beje, turintis latviško kraujo), savo pultą uždengia lietuviška trispalve. Publikai leidžiama atsipūsti per lėtesnį kūrinį "Re-arranged". Grupės lyderio veidą nušviečia šypsena, kuomet lietuvaičiai galingai pritaria atlikti kūrinį. Po to seka skandalingasis "Break Stuff". Kūrinio viduryje Fred paragina pajudėti ir sėdimas vietas užėmusius žiūrovus. Pastarieji mielai kyla nuo savo kėdžių ir energingai palaiko muzikantus stovėdami.
Vėl ritmas numušamas lėtesniu kūriniu "Boiler". "Ei, ar kas nors klausėte mūsų albumą "Three Dollar Bill, Yall$"?Kūrį kūrinį norėtumėte išgirsti iš jo?" - klausia grupės lyderis, žiūrėdamas į vieną iš gerbėjų. - "Counterfeit"? Ok".
Ir tuoj pat iš kolonėlių pasigirsta grupę išgarsinusi daina. Po jo dar vienas smagus gabaliukas "Just Like This". Po jo Fred Durst rodo pirštu į vieną netoli scenos esantį jaunuolį: "Tu juk moki visus mūsų dainų žodžius? Eikš į sceną". Netrukus "Limp Bizkit" siela ir vietinis gerbėjas glėbesčiuojasi ant scenos. Atliekamas kūrinys "Full Nelson". Scenoje šalia "Limp Bizkit" narių buvęs lietuvis vis ragino aktyviau palaikyti grupę ir šauniai sudainavo jam patikėtas kelias frazes!!!
Po to atliekama "My Way", dar labiau įkaitinusi ir taip šėlstančius fanus. Po dainos Fred Durst į sceną grįžta su George Michael primenančiu blizgančiu kostiumu. Taip taip, atliekamas jo coveris "Faith".
Po dainos užgęsta šviesos, grupė dingsta nuo scenos. Publika ragina muzikantus sugrįžti. Po ilgokos pauzės užsidega mėlyni prožektoriai ir "Limp Bizkit" vėl scenoje. Šįkart Wes Borland jau dėvi kaukę, pažįstamą iš ankstyvųjų grupės vaizdo klipų, fred Durst raudoną kepurę pakeičia juoda. Skambant "Behind Blue Eyes" publika į viršų kelia žibintuvėlius, o kas jų neturi - mobiliuosius telefonus. Pailsėję gerbėjai vėl gali šėlti atliekant dar vieną seną gerą hitą - "Nookie".
"Dabar skambės daina iš naujojo mūsų albumo"- sako Fred. Jau 4 metai naujų dainų nesukūrusios grupės gerbėjai šiltai priima šią žinią. Tačiau, visgi grupės lyderis apgavo - atliekamas legendinis "Take A Look Around". Po jo jėgų lieka vos vienam kūriniui. Taip, tai "Rollin". Dar kelios minutės beprotiškos energijos.
Po paskutinio akordo Fred Durst prisipažįsta, kad čia jam buvo garbė koncertuoti, būgnininkas John Otto į publiką sviedžia lazdeles, bosistas Sam Rivers ir gitaristas Wes Borland - mediatorius. Viskas, kelis metus nematyta grupė baigė savo šou. Ir įrodė, kad dar turi parako. Lyg niekur nebuvo išėjusi...
