Lenkijos sunkiosios muzikos tradicijos, paveldas ir potencialas mums yra labai gerai žinomi, tad naujienos iš tos šalies yra visad laukiamos, net jei šviežią albumą išleidusi grupė iki šiol nebuvo patekusi į mūsų grojaraštį.
Lenkijos Pakarpatės vaivadijos Krosno mieste gyvenantys "Dargor" muzikantai nuo 2018-ųjų groja melodingą black metalą, įkvėptą "Samael", "Dimmu Borgir", "Dissection" ar "Summoning" kūrybos. Praėjusį gruodį kolektyvas pradžiugino klausytojus antruoju albumu "Ascend To Infinity". Iki tol tik skaitmeniniu formatu pasiekiamas darbas šiemet jau įgavo ir fizinį pavidalą - diskas išleistas digipak pakuotėje bei standartinio jewel case CD formatais. Pastarąjį variantą tikrai verta panagrinėti išsamiau.
Jau ir ankstesniama darbe "Descent into Chaos" (dėl nedidelės apimties - 6 savos kūrybos dainos + 2 koveriai - kartais jis įvardijamas kaip EP), pasirodžiusiame 2021 m. pavasarį, muzikantai bandė apjungti atmosferiškus gitarų ir klavišinių instrumentų garsus su agresyviu vokalu bei intensyviomis mušamųjų partijomis. Naujajame albume toks stilius išlaikomas, bet neriama dar giliau - be juodmetalio, čia galima aptikti melodic death, doom ar gothic metal elementų. Visose 8 naujose dainose sunkumas ir agresija balansuoja su melancholija bei tamsia atmosfera. Nors apdainuojamos temos netrykšta optimizmu, albumas dėl savo apimties bei išpildymo nėra varginantis ar reikalaujantis daug dėmesio. Jis yra tinkamas ir fonui, tačiau kur kas maloniau 34 minutėms drauge su "Dargor" pasamprotauti apie egzistencijos beprasmybę ar iliuzinį gyvenimo suvokimą.
Albumą pradeda pati ilgiausia ir ant tradicinio black metalo pagrindo pastatyta kompozicija "Locust". Iškart grupė atkreipia dėmesį į save tuo, kad čia (bei visame albume) vokalo partijas dalijasi gitaristas Michał bei bosistas Damian. Pirmojo jų balsas – auštesnio tono, o jį papildantis antrasis - žemas growl'as. Toks vaidmenų pasidalinimas dar sėkmingiau įgyvendinamas kūrinyje "Waste What Was Given", kai abiejų muzikantų dainavimas labiau primena dvikovą, kurioje laimi tik klausytojas. Pridėjus puikų priedainį, gauname vieną ryškiausių kompozicijų visame albume, nepaisant niūraus ir negatyvaus teksto.
Dar sunkesnė yra po jos sekanti "Before We Die", ko gero, įtakota norvegiško juodmetalio, tačiau sulig priedainiu įgaunanti modesnesnių metalo muzikos atšakų skambesį. Šioje dainoje yra dar didesnis klavišinių instrumentų vaidmuo, suteikiantis melodijai ypatingą aurą. Jei ateityje "Dargor" dar labiau išgarsės ir bandys sekti "Dimmu Borgir" pėdomis, įrašydami albumą su orkestru, "Before We Die" tikrai turėtų atsirasti tame grojaraštyje.
Itin emocinga "Inner Distant Universes" yra tarsi odė nelaimingam žmogui ir yra viena stipriausių naujausiame darbe, atkreipusi dėmesį dar nespėjus atidžiau pasigilinti į viso disko turinį. Melodinga, tačiau sunki kompozicija turi viską, ko reikia, kad išsiskirtų pogrindžio muzikos sraute ir "užkabintų" klausytoją. Po jos einanti "Morals Redefined" tarsi šiek tiek nublanksta, tačiau tik dėl to, kad pirmoji "Ascend To Infinity" pusė pasirodė neįtikėtinai stipri. Be anksčiau išvardintų įtakų, čia galie rasti šiokių tokių sąsajų su suomiais "Amorphis", labiausiai dėl klavišinių instrumentų partijų.
Kiek silpnesnė "Ascend To Infinity" dalis prasideda einant albumui į pabaigą – pustrečios minutės trunkantis kūrinys "Destruction" pasirodė ne visiškai išbaigtas ir nutrūkstantis anksčiau laiko, o po jo sekančiai "Towards The Ascension" labiau tiktų būti įžangine disko daina. Arba priešingai – ji puikiai pasitarnautų kaip outro kompozicija.
Visgi "Dargor" sugebėjo savo darbą baigti aukšta nata - "Afterlife" yra puiki ne tik žvelgiant iš muzikinės pusės, tačiau ir apdainuojamos temos įkvėpia šiek tiek optimizmo.
Šiais laikais, kai fizinis albumų formatas tėra tik ištikimiausiu fanų arba kolekcionierių vertinamas dalykas, labai malonu, kai grupės visgi suteikia savo kūrybai fizinį kūną. Kiek daugiau nei mėnesį skaitmeniniu formatu gyvavusį darbą gerbėjai jau gali turėti ir savo lentynose. Paėmus į rankas šį diską, negalima neatkreipti dėmesio į apipavidalinimą (beje, viršelis pasirodė kiek panašus į lietuvių "Mezereum" 2021 m. albumą "II") bei spalvas, kurios lyg ir sufleruoja, kad po juo rasime nuožmaus black metal opusą. Taip yra tik iš dalies, tačiau tai tikrai nėra blogai. Viršelis, kurio autorius yra anksčiau su "Behemoth", "Nile", "Kamelot" ar "Pestilence" dirbęs lenkų dailininkas Michał "Xaay" Loranc, slepia kur kas platesnių muzikinių vandenų darbą. Užkietėjusiam black'eriui "Ascend To Infinity" gali pasirodyti per lengvas, tačiau taip jis taps priimtinesnis ir kitų sunkiosios muzikos žanrų mėgėjui.
Nežinia, ar "Dargor" galima vadinti naujokais, nes grupė gyvuoja jau 5 metus, turi patirties scenoje, o debiutiniu albumu, ko gero, reiktų laikyti anksčiau minėtą "Descent into Chaos". Vis tiek kolektyvas dar yra brendimo stadijoje, bet "Ascend To Infinity" yra didelis žingsnis į priekį. Jo pirmtakas taip pat buvo neblogas, tačiau naujasis darbas turi daugiau įsimintinų momentų. O tiek ir tereikia, kad grupė atkreiptų į save dėmesį.
P.s. Beje, grupė neseniai paviešino video, kuriame atliko visą savo naująjį albumą.
1. Locust 06:01
2. Waste What Was Given 04:36
3. Before We Die 05:26
4. Inner Distant Universes 04:21
5. Morals Redefined 04:19
6. Destruction 02:36
7. Towards The Ascension 01:25
8. Afterlife 04:22
"Dargor"
©2022 (skaitmeninė versija)
©2023 (fizinis CD)
Vertinimas : 4,5 / 5
