2019 Gruodžio 17
"Perkūno namai" : roko klausytojai turi mažai ką bendro su žodžiu "taisyklės"

2010 m. gegužės 12 dieną internetinės radijo stoties "Lafesta LIVE" eteryje nuskambėjo pirmoji "Perkūno namų" laida. Šiandien ją veda naujasis "perkūnnamio šeimininkas" Manvydas Paura, o laidą kiekvieną trečiadienį galime išgirsti "Classic Rock FM" stoties bangomis. "Perkūno namų" istoriją prisimena projekto vadovas Vygantas Diržys, buvęs vedėjas Rokas Baškys bei korespondentai Paulius Zanevičius, Jaroslav Voronovič ir Domantas Lekavičius.

"PERKŪNO NAMAI" SAVO TRANSLIACIJAS PRADĖJO INTERNETINĖJE RADIJO STOTYJE "LAFESTA". AR PASIKEITĖ LAIDOS FORMATAS, JŪSŲ POŽIŪRIS Į "PERKŪNO NAMŲ" KŪRIMĄ, KAI LAIDA PRADĖTA TRANSLIUO TI "CLASSIC ROCK FM" BANGOMIS?

Vygantas: "Lafestos" eteryje grojome truputį sunkiau. Buvo smagu skaityti pop muziką transliuojančios radijo klausytojų komentarus. Sulaukėme ir keiksnojimų, ir prašymų užsikišt. Dirbome tam, kad pop organizmai sužinotų, kas yra kitokios spalvos muzika. Norėjome išsakyti tai, ką žinome ir ką galvojame. Domantas su Baliu ruošė medžiagą, Rokas suokė į mikrofoną, o aš visą šį reikalą "pakavau" ir pateikiau į eterį. Dabar kiek kitaip, nors pagrindinė mintis ta pati – dalintis muzika, informacija ir skleisti gėrį, nors kartais jis būna ir velniškame apval kale. Dažnai lankomės renginiuose, o progai pasitaikius paruošiame video reportažą, pasišnekučiuojame su muzikantais bei realizuo jame save net ne su muzika susijusiuose dar buose. "Perkūnnamis" ūgtelėjo tiek amžiumi, tiek dirbančiųjų skaičiumi. Vadinasi, šliaužiame į priekį.
 

Jaroslav: Laidos formatą stengiamės išlaikyti pastovų – kelios rubrikos, iš kurių viena apie naują albumą ("Perkūniškas albumas"), viena apie kokį nors kolektyvą ("Muzikos kalvė") ir viena apie asmenybę arba muzikos žanrą ("Griausmo teorija"). Kartais įdedame kokią nors rubriką su praeitų metų geriausių albumų apžvalga arba koncerto pristatymą. Bet jos nėra nuolatinės. Be abejo, požiūris į laidą pasikeitė – iš pradžių laidų kūrimas buvo veikiau kaip įdomus laisvo laiko praleidimas, bet palaipsniui visas reikalas perėjo į nuolatinį domėjimąsi gitarų muzika ir panašiais dalykais. Kiekvienas kolektyvo narys domisi šiek tiek skirtingais sunkiosios muzikos žanrais, todėl apžvalgos, recenzijos bei pristatymai būna įvairiapusiškai įdomūs.

Paulius: Perėjimas į "Classic Rock FM" padėjo mūsų laidai surasti savo auditoriją (arba auditorijai surasti mus), bet nebuvo lūžio taškas mūsų pačių požiūryje į savo veiklą. Pokyčiai, kaip ir minėjo Jaroslavas, buvo lėti ir laipsniški. Dabar esame labiau patyrę, mūsų veikloje daugiau planingumo ir rutinos. Kita vertus, pagrindas liko tas pats – mes ruošiame informacinę medžiagą apie muziką, kuri patinka mums patiems. Taip buvo pradžioje, taip yra dabar, taip bus ir ateityje.

INTERNETINIŲ RADIJO STOČIŲ LABIAU KLAUSO JAUNIMAS. GALIMA NUMANYTI, KAD "CLASSIC ROCK FM" SKIRTA BRANDESNEI AUDITORIJAI. KAIP MANOTE, KOKS YRA STATISTINIS "PERKŪNO NAMŲ" KLAUSYTOJAS?

Jaroslav: Žilas, tūlas, senosios mokyklos metalistas-baikeris su alaus pilvu. O jeigu rimtai, manau, kad nėra šios laidos statistinio klausytojo aprašymo – klauso ir 15-metis mokyklinukas, ir 40-metis kokios nors įmonės vadovas. Juk pasakojame apie kokybišką gitarinę muziką, o tokios mėgėjų yra tikrai labai daug ir jie labai įvairūs.

Paulius: Manau, kad nemaža dalis "Perkūno namuose" transliuojamos medžiagos turi neblogą potencialą po vienu skėčiu suvienyti įvairias kartas. Pavyzdžiui, papasakojame klausytojams apie kokią nors klasikinę heavy metalo grupę, o paskui apie jos ir kitų tokių kaip ji įkvėptą šio amžiaus komandą. Tai muzika, kuri bus įdomi ir "niolikiniui", ir 50-mečiui. Ji nėra pririšta prie vieno laikmečio. Ar tokie skirtingi žmonės mūsų ir klauso – geras klausimas. Statistikos dar niekas neatliko.

Rokas: Reikėtų pradėti nuo to, kad "Perkūnnamis" – daugeliu prasmių į standartus netelpanti laida, o ir roko/metalo klausytojai Lietuvoje (kaip turbūt ir visur kitur) su žodžiu "taisyklės" ar "rėmai" turi mažai ką bendro. Manau, kad šios laidos klausytojo neįmanoma apibrėžti pagal tam tikrą amžiaus ar išsilavinimo cenzą. Tai tiesiog žmogus, kuriam artima "Perkūno namuose" grojama muzika, kuris nori išgirsti, kas vyksta roko kultūros pasaulyje, lankosi panašios tematikos renginiuose. Ar tai būtų žilas barzdotas senolis, ar nutrintą "kožą" užsimetęs jaunuolis – jokio skirtumo.

Domantas: Rokui esu linkęs kiek paprieštarauti. Roko ar metalo taisyklės gal ir nekausto, bet klausytojas save į tokias dažnai įstato, nepri klausomai nuo amžiaus. Yra tinkamas rokas/metalas, o tada visa kita. Būna, kad norisi apžvelgti kokį itin sunkų albumą, bet baisu, kad klausytojų ratas tam reikalui bus itin mažas ir dalis pasirinks to neklausyti. Šį rudenį drįsau apžvelgti vieną reto sunkumo albumą, bet statistikos nežinau. Galų gale, ilgą laiką užsiėmėm švietėjiška veikla ir pažindinom publiką su visokio plauko sunkiąja muzika, taigi bent norisi tikėti, kad ir tas klausytojas nepajaučia atmetimo reakcijos.

ŠIEMET PASIKEITĖ LAIDOS VEDĖJAI. KODĖL "PERKŪNO NAMŲ" KOMANDĄ PALIKO ROKAS BAŠKYS IR KAIP PRIE VEDĖJO PULTO ATĖJO MANVYDAS?

Jaroslav: Rokas Baškys ne pirmus metus užėmė laidos vedėjo pareigas. Pasikeitimas greičiausiai įvyko dėl to, kad Rokas norėjo tobulėti, kilti karjeros laiptais, o užimant vedėjo pareigas tą ne taip lengva padaryti. Be to, jis užsiima muzikine veikla, tai galbūt paprasčiausiai viskam neužteko laiko. O Manvydas yra puikus oratorius, viso laidos kolektyvo puikus draugas, taigi, pagalvojome, kad būtų visai linksma, jei jis prisijungtų prie mūsų linksmo kolektyvo.

Rokas: Sprendimas palikti komandą nebuvo priimtas skubotai, juolab ir priežasčių buvo ne viena. Gyvenimo prioritetu man visada buvo muzikinė veikla, tačiau gal labiau iš vidinės, nei iš šios, sąlyginai išorinės, pusės. Vis daugiau laiko norėjosi skirti savo paties projektams, panašiu metu pradėjau formuoti metalo grupę "Sutemon", tad teko pakoreguoti dienotvarkę. Ir nors skirti keletą valandų laidos įrašui, atrodo, nėra taip daug, atsirado tam tikras psichologinis krūvis. Mintys ėmė skraidyti kažkur kitur, vietoj kalbėjimo į mikrofoną vėlyvą vakarą norėjosi parašyti dar vieną "gabalą". Taigi buvo aišku, kad reikia pokyčių. Taip pat pavargau ir nuo idėjinio darbo žiniasklaidos srityje. Apie aukso kalnus nekalbama, tiesiog kartais "ačiū" iš žmonių, kuriems tos idėjos atnešdavo naudos, norėjosi išgirsti. Na, bet gal čia jau per didelis susireikšminimas... Vis dėlto labai džiaugiuosi, kad kartu su bendro darbo pabaiga, bendravimas su kolegomis nesibaigė. Nuolat susitinkame vasaros metalo festivaliuose. Su Vygantu dažnai internetu susirašome, apie merginas padiskutuojame. Žodžiu, išsiskyrėm be pykčio ir telefono numerių neištrynėm.

Paulius: Galiu papasakoti, iš kur atsirado Manvydas. Su šiuo žmogumi susipažinau 2008 metais, tuo pačiu autobusu keliaudamas į Vokietijos metalo festivalį "Wacken Open Air". Puikiai atitiko mūsų interesai ir temperamentas, todėl išsyk tapome gerais draugais. Dar nebūdamas laidos kolektyvo narys, jis mums talkino 2011 metų vasarą, kai "Velnio akmenyje" ėmėme interviu iš užsienio grupių. Jau tada Manvis pasisiūlė prisijungti, jei laidai prireiktų naujo žmogaus. Galiausiai tas laikas atėjo, ir štai jis čia!

AR SUSILAUKĖTE KOKIŲ NORS KOMENTARŲ IŠ KLAUSYTOJŲ APIE MANVYDO DARBĄ?

Vygantas: Manvydas – "Perkūno namų" balsas, o radijuje tai tas pats, kas realiame gyvenime veidas. Natūralu, kad buvo klausytojų reakcija. Pripranti prie vieno, ir še tau kiša jau kitą. Toks tas buvo pereinamas laikotarpis, dabar viskas stojo į savas vėžes. Kaip ir dirbant Rokui, taip ir Manvydui komentarų būna, tačiau jie ne iš tos serijos, kur mokoma gyventi. Džiaugiuosi, kad mūsų klauso ne kiauros galvos.

Paulius: Aš esu girdėjęs teigiamų atsiliepimų.

PER NETRUMPĄ LAIDOS GYVAVIMO LAIDĄ KALBINOTE NE VIENĄ LIETUVOJE KONCERTAVUSĮ KOLEKTYVĄ. KURIS PAŠNEKOVAS PALIKO MALONIAUSIĄ ĮSPŪDĮ?

Jaroslav: Lesley’is Knife’as iš baltarusių pagan/doom metal kolektyvo "Gods Tower". Labai puikus pašnekovas – nuoširdus, linksmas, neieškantis žodžio kišenėje.

Domantas: Galėčiau išskirti du tikrai malonius pokalbius – tai "Velnio akmeny" prieš porą metų groję "Alcest" bei šį rudenį Vilniuje apsilankę "Soilwork". Iš Neige ("Alcest" vokalistas) tiesiog sklido labai malonus ir draugiškas nusiteikimas, o atsakymai į klausimus buvo tikrai nuoširdūs. Su "Soilwork" tas pats – draugiški ir linksmi vyriokai, kurie nė akimirkos nesivaizdavo esą žvaigždės. Susipakavus mikrofonus ir patys užkalbino, pasidomėjo mano paties grojama muzika.

Rokas: Man labiausiai įsiminė 2011-ųjų "Kilkim žaibu" festivalis ir pokalbis su "Rotting Christ" vyrukais. Kiek pamenu, interviu tądien medžiojom dviese su Vygantu. Buvom jau smarkiai "nusikalę" ir spėję vienas kitą išsisiuntinėti kur reikia ir kur nereikia (jau norėjau vynioti laidus, bet kolega kaip visada neleido). Na, ir netikėtai pamatėm graikų "chebrytę" poilsio kambary. Chamiškai, vos ne sumuštinį iš burnos išplėšę, pasiteiravome, ar būtų galima pasikalbėti. Mano nuostabai, tai buvo vienas šilčiausių ir paprasčiausių kada nors turėtų pokalbių per visą darbo "Perkūno namuose" laiką. Yra tekę kalbėti ir su daug mažesnio "kalibro" lietuviškais kolektyvais, kurie interviu metu buvo daug didesnės ir arogantiškesnės "žvaigždės". O čia štai visiškas paprastumas ir pozityvumas. Padovanojo energijos užtaisą visam vakarui. Kuo didžiausios sėkmės jiems!

Paulius: Interviu – bene smagiausia mūsų veiklos dalis. Pasišnekėjimas su scenos grandais, tokiais kaip Mille Petrozza iš "Kreator" ar Wolf’u Hoffmann’u iš "Accept", buvo fantastiška patirtis. Vis dėlto aš pastebėjau, kad patys maloniausi būna pokalbiai su jaunesniais, puikią muziką grojančiais, bet žvaigždžių statuso neturinčiais muzikantais. Jie nebūna savo galvose iš anksto pasiruošę "špargalkių" kiekvienam klausimui, bendrauja su didesniu entuziazmu ir nuoširdžiau. Pavyzdžiai: Olof’as Wikstrand’as iš heavy/speed metalo grupės "Enforcer", taip pat Tom’as Luchtenstein’as iš "Mutant". Pastarasis – apskritai vienas draugiškiausių žmonių, su kokiais teko bendrauti. Patys įdomiausi pokalbiai iš mano patirties – tai interviu su Niklas’u Stalvind’u (švedų grupės "Wolf" gitaristu ir vokalistu) bei Tom’u MacLean’u (anglų grupės "Haken" bosistu). Šie pašnekovai ne tik dorai atsakė į užduotus klausimus ir plačiai papasakojo apie scenos padėtį savo šalyse, bet, pasibaigus oficialiam "intervui", patys pasiklausinėjo apie muziką, renginius, publiką ir visus kitus reikalus Lietuvoje. Malonu, kai atlikėjai ne tik dirba darbą, už kurį valgo duoną, bet patys yra nuoširdžiai susidomėję tuo, kuo užsiima. Šis skirtumas aiškiai matomas imant interviu.

AR LAIDAI PARENGIATE PER DAUG MEDŽIAGOS, KAD KAI KURIE INTERVIU (PVZ., SU "U.D.O.", "SOILWORK") TAIP IR NEPATEKO Į ETERĮ?

Paulius: Na, tai viena iš priežasčių. Mes visų pirma norime būti informacinė laida, turime daug idėjų įvairių grupių ir albumų apžvalgoms, tad norisi koncentruotai pristatyti kuo daugiau medžiagos. Aš mėgstu būti į priekį suplanavęs kokias 5 ar 6 laidas. Tuo tarpu koncertų Lietuvoje vis daugėja, todėl ir pokalbių su muzikantais turime daugiau. Jei bandytume "sukišti" į laidą visus "intervus", jie tiesiog užtvindytų mūsų eterį. Neliktų laiko daugeliui įdomiausių rubrikų.
Gera išeitis tokioje situacijoje yra jo didenybė "Feisbukas"! Mūsų "snukiaknygės" puslapis jau yra sekamas pakankamai didelio ir, atrodo, vis augančio kiekio žmonių. Galime dalintis pašnekesiais internetu ir nieko neprarasti.

KURIAM ATLIKĖJUI AR GRUPEI DAR NORĖTUMĖTE PASPAUSTI RANKĄ PRIEŠ KONCERTĄ LIETUVOJE?

Jaroslav: Milijonas grupių. Labiausiai norimus paminėsiu tris: Jon’as Oliva ("Jon Oliva’s Pain", "Trans-Siberian Orchestra", ex-"Savatage"), Roger’is Waters’as ("Pink Floyd") ir grupė "Orphaned Land".

Domantas: "Cynic" bei "Opeth"! Tegul tik kas juos atveža. Savo visų laikų favoritams "Agalloch" letenas spaudžiau, autografus gavau ir dar labai maloniai geras penkioliką minučių bendravau, tad pats laikas būtų likusioms dviems "prizininkėms".

Paulius: Prisijungčiau prie Jaroslavo noro pašnekinti Kobi Farhi iš "Orphaned Land". Dar labai norėčiau gyvai pabendrauti su visais trim "Rush" nariais bei Rob’u Halford’u. Na, o jei tikėčiau dvasiomis bei spiritizmo seansais, mano pirmasis taikinys būtų Ronnie’is James’as Dio!

---------------------------------------------
Paskutinė "Perkūno namų" laida nus transliuojama šiandien 21 val. ROCK FM bangomis, o laidų archyvą galima rasti čia.

Komentarai
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?