Jei muzikantai pasidalina nuotraukomis iš įrašų studijos arba praneša apie pradėtus būsimo albumo darbus, retkarčiais galutinio rezultato klausytojai visgi nesulaukia. Dėl įvairiausių priežasčių taip yra nutikę ne vienai pirmo ryškumo žvaigždei užsienyje ("Europe", Duff McKagan, "Deftones" ir kt.), turime ne vieną panašų atvejį ir Lietuvoje. Pastaruoju metu išleisti kelių metų ar net kelių dešimtmečių įrašai teikia vilties, kad tokie albumai gali vieną dieną išvysti dienos šviesą. Prisiminkime kelis atvejus mūsų muzikos istorijoje, kai žadėtų diskų tenka laukti apie 10 metų.        

1. Po sėkmingo 1996-ųjų albumo uteniškiai "Poccolus" vėliau kiek pakeitė tiek sudėtį, tiek ir savo skambesį. Jau buvo žinoma, kad būsimasis darbas vadinsis "Imperija", o naujoji programa nuskambėjo ir keliuose koncertuose. Ano meto liudininkai pamena, kad naujosiose kompozicijose vyravo "didinga atmosferika, kurios pagrindas buvo masyvinės klavišinių partijos". Vilniaus "Tamsta" studijoje buvo pradėti įrašai, netgi surasta italų leidybinė kompanija "Twelfth Planet", turėjusi albumą išleisti CD formatu. Įrašai buvo "beveik baigti", tačiau buvo delsiama "padaryti darbą iki galo". Galiausiai pradėjo sklisti abejonės, ar apskritai "Imperija" išvys dienos šviesą, nes "muzikantams, atrodo, vis labiau prie širdies tokia muzika, kurią groja SALA" (projektas, kuriame grojo 2 "Poccolus" nariai ir Vaidas Šadeika iš "Ha Lela"). Deja, nuogąstavimai pasitvirtino - kolektyvo nariai vėliau išsibarstė po kitas grupes, po 12 metų buvo vėl susibėgę draugėn, tačiau fizinių laikmenų kolekcionieriai savo lentynas nuo to laiko papildo nebent naujais pirmojo "Poccolus" albumo perleidimais ar demo bei koncertinių įrašų rinkiniais.

2. Į alternative metalą grojusius vilniečius "Wozu" 00-ųjų konservatyvus metalistas neretai žiūrėdavo gan kreivu žvilgsniu, bet reikia pripažinti, kad ant scenos kolektyvas buvo galinga jėga. Neoficialiais duomenimis, 2008 m. "Wacken Metal Battle" nacionalinėje atrankoje šie muzikantai liko tik per plauką nuo pergalės. Per kelis metus iškilęs kolektyvas nuo 2009-ųjų pavasario pradėjo albumo įrašus, o apie patį procesą "Wozu" nariai išsamiai pasakojo savo YouTube kanale. Vėliau videoblogai iš studijos baigėsi, tačiau kurį laiką scenoje grupė vis dar buvo labai aktyvi, 2011-ųjų rudenį pritilo ir koncertai. Kiek netikėtai po poros metų buvo galimybė "Wozu" išvysti festivalyje Karklėje, o po to grupė vėl pradingo. Paskui dalis kolektyvo narių išliko aktyvūs ir scenos neapleido, bet jų lyderis Liudas jau kurį laiką labiau žinomas smiginio ar stalo futbolo turnyruose, bet ne sunkiojoje muzikoje. Apie "Wozu" kūrybinį palikimą šiandien mums gali priminti tik 2007-aisiais pasirodęs trijų dainų demo įrašas.    

3. Šio amžiaus pradžia vilniečiams "Ruination" buvo gana chaotiška - vieni iš lietuviškos metalo muzikos flagmanų per 6 metus pakeitė tris frontmenus, o naujoji muzikinė kryptis išryškėjo 2006-ųjų vasarą, kai prisijungė vokalistė Rina. Laukiniais forumų laikais apie atsinaujinusį kolektyvą buvo galima pasiskaityti įvairiausių nuomonių, tačiau panašus sąstatas gyvavo beveik 5 metus. Iš to laikotarpio verta paminėti puikų pasirodymą pirmojoje "Wacken Metal Battle" atrankoje ir "Apocalyptica" apšildymą Trakuose. 2008 m. į vieną internetinę svetainę buvo patalpintos 3 naujai perrašytos senos dainos, o netruko pasklisti kalbos apie šviežius įrašus. Pasak grupės lyderio Ainiaus, iš pradžių buvo planuota išleisti 4 dainų promo, o vėliau - gal net ir pilną albumą. Medžiagos tam buvo tikrai nemažai - jei soliniame koncerte "Ruination" grodavo dviejų dalių programą, dažniausiai pirmas 45 minutes skambėdavo tik nauja kūryba, o seni hitai buvo ištraukiami jau tik po pertraukos. Ainiaus teigimu, studijoje buvo nuveikta nemažai - planuotiems pirmiems kūriniams buvo telikę įrašyti kelias gitarines melodijas, soluotes bei visas vokalo partijas. Kolektyvas dirbo savo studijoje, muzikantų nespaudė laikas, tad darbas vyko lėtai, o susidėliojus nepalankioms aplinkybėms galiausiai "Ruination" veikla visai apmirė. "Tiesą sakant, jau ilgokai buvo jausmas, kad nelabai mūsų kas pasigesdavo ir jei patys kažkur neįsisiūlydavom, tai niekam galvos neskaudėdavo, kad retai kažkur beišlysdavom", - dar prieš dešimtmetį pasakojo kolektyvo lyderis. Nuo to laiko grupės branduolį drauge būdavo galima retkarčiais sutikti renginiuose, tačiau ant scenos ar į studiją muzikantai taip ir nesugrįžo.

4. Buvęs grupių "Spellbound", "Ruination" bei "Kielwater" frontmenas Sigitas nuo 2004-ųjų pradėjo veiklą su kolektyvu "Goetheanum", iš kurio vėliau evoliucionavo projektas "The Earth Confession". 2011-aisiais pasirodė labai įdomus debiutinis diskas "Unearthly Refrains", o po kelių metų jo sumanytojas užsiminė apie antrąjį albumą. "The Earth Confession" kūryba niekada nebuvo pristatyta scenoje, bet Sigitas teigė labai pasiilgęs gyvų pasirodymų, nes "nesinori vien įrašus leisti".
"Kai tik pasirodys naujas albumas, tada grįšiu prie šitos temos. Turėsim pakankamai medžiagos pasirodymams, galima bus padaryti dviejų įrašų best of programą. Jei nepavyktų suformuoti pastovios grupės, yra idėja surinkti tam tikrą laikiną komandą, kuri padėtų įgyvendinti koncertinę veiklą", - apie koncertinius ir studijinius planus prieš dešimtmetį kalbėjo "The Earth Confession" lyderis. Žinant Sigito kruopštumą ir perfekcionizmą, turbūt niekas nenustebo, kad žadėtais 2015-aisiais antrasis jo projekto albumas nepasirodė. Fiziniu formatu nėra jis išleistas ir iki šių dienų, tačiau jei surinktume į vieną vietą visus internete paviešintus singlus, jau susidarytų nemažos apimties darbas. 2015-aisiais klausytojams buvo pristatyta kompozicija "Grooove" (šiandien dėl nežinomų priežasčių jau nėra pasiekiama viešai), po 6 metų - "Freedom", "Evil in Us All" ir "Some Over Rajasthan", 2022 m. - "Mantra of Dreams", "Dieses ist das Bild der Welt" bei "Love It", o užpernai - "Adventus (The Arrival)".

5. Vilniaus death/thrash metal grupė "Confession" gilaus įspaudo Lietuvos metalinės muzikos istorijoje gal ir nepaliko, tačiau per neilgą gyvavimo laiką buvo nuveikta nemažai. Iš jaunų ir talentingų muzikantų suburtas kolektyvas surengė daug koncertų klubuose, sudalyvavo galybėje festivalių, pradedant "Daubos Griaucmas", "Ž6EŽMAR6A6", baigiant "True & Evil" ar "Velnio akmuo". Pasirodyti suplanuotame "Obtest" 20-mečio jubiliejuje sutrukdė ligos, bet dar tais pačiais 2013-aisiais buvo paviešinti dviejų dainų demo įrašai. Pastarieji kūriniai buvo sudėti į "Confession" bandcamp paskyrą bei buvo užsiminta apie pirmąjį albumą, "kurio įrašymo darbai jau prasidėjo". Skambiais pažadais muzikantai nesišvaistė, nors ir sakė, kad iš Lietuviško metalo žemėlapio nesiruošia dingti. Deja, po pasirodymo 2015-ųjų "True & Evil Metal Fest" grupės veikla aprimo, o iš anuometinės sudėties šiandien bene pastebimiausias yra bosistas Švedas, grojantis su "Stranguliatoriumi".  

6. Vilniaus melodic death metal/deathcore grupė "Dark Presense" taip pat gal ir nebuvo pakilusi į dideles aukštumas, tačiau vietinį undergroundo judėjimą sekantys žmonės šį kolektyvą puikiai žinojo. 2011-aisiais pradėję veiklą muzikantai iškart paviešino vieną demo dainą, netrukus pradėjo gana aktyviai koncertuoti, o po poros metų pasirodė iš 3 kūrinių susidedantis ir daug žadantis EP "Sway to the Sound of This Wretched Decay". Nors nacionalinėje "Wacken Metal Battle" atrankoje kalnų nuversti nepavyko, tačiau koncertų daugėjo, o patys muzikantai užsiminė apie būsimąjį įrašą, kuriame planuota sudėti maždaug 6 naujus kūrinius. Daina "Chosen to Be Blind" netgi buvo įvardinama būsimojo EP highlight'u, tačiau visus 2014 metus "Dark Presense" stovykloje vyravo tyla. 2015-ųjų pavasarį pagaliau buvo paviešinta labai kokybiškai pas Mantą Gurkšnį ("Au-Dessus", "Exile into Suffery") įrašyta kompozicija "Prion", o tai turėjo būti įžanga į debiutinį albumą "Towering Bodies of Dissolving Faith". Visgi vėl kalbos apie diską nutilo, scenoje muzikantai taip pat nepasirodė, o šiandien anuometinės grupės branduolys matomas kolektyvuose "Death in Taiga" bei "Crypts of Despair".

7. Grupė "Shadowdances" su Lietuva atsisveikino 2006 m. vasarą, kai prieš grupės lyderiams paliekant gimtinę buvo surengtas akustinis pasirodymas, vėliau įamžintas koncertiniame albume. Sceninė kolektyvo veikla nutrūko, bet kūryba - ne. 2008 m. gale sulaukėme naujo disko "Misery Loves My Company", vėliau socialiniuose tinkluose retkarčiais pasklisdavo nauji mixai, nepaviešinti kūriniai ("Immune", "A Sad Universe" - 2011, "Aching" - 2014). Po kelių metų Juodas užsiminė apie būsimą albumą, netgi įvardijo, kuris leiblas užsiimtų šį darbą išleisti. Pasak "Shadowdances" įkūrėjo, kai nėra koncertų ir kitų grupės narių, rasti stimulą tęsti veiklą nėra paprasta, tačiau namų sąlygomis vis tiek gimė daug naujų dainų. Dar kitame interviu Juodas patikslino, kad naujas albumas tikrai bus ir jis netgi bus konceptualus. "Visas (arba beveik visas) jo dainas vienija viena tema, būtent - sveikas protas ir kirtinis mąstymas. Jų šiuolaikiniame pasaulyje dažnai trūksta, nepaisant to, kad gyvename XXI amžiuje", - pasakojo kolektyvo lyderis.
"Shadowdances" visad nebuvo itin produktyvūs, o klausytojus pamalonindavo ilgai brandintais darbais. Naujo disko vis dar laukiame, nes pastaruoju metu grupė prisiminta kiek kita proga - šiemet 30-mečio proga bus perleistas LP formatu debiutinis vilniečių EP "Burning Shadows".
        
8. Nuo kol kas naujausiojo telšiškių "Meressin" albumo "Tik Kars Īr Teisībi" išleidimo buvo praėję vos metai, kai grupės lyderis Hidra socialiniuose tinkluose pranešė apie vykstančius būsimo disko gitarų įrašų darbus. Pati grupė kurį laiką buvo dar gan aktyvi - retkarčiais pasirodydavo scenoje, tačiau po 2015-ųjų "True & Evil" festivalio bei debiutinio albumo perleidimo veikla visiškai sustojo. Tik po penkmečio viename interviu "Meressin" lyderis papasakojo, jog gyvenimo tempas ir prioritetai iškėlė į viršų su muzika nesusijusius projektus, tačiau naujas albumas jau beveik įrašytas ir turėtų pradžiuginti vinilinių plokštelių formatą mėgstančius kolekcionierius. "Kas laukiate, dar palaukite - jau greitai", - anuomet sakė Hidra. Iš paskutiniųjų įrašų socialiniuose tinkluose galime numanyti, kad artimiausiu metu laukimas iš tikrųjų bus baigtas.

Jei paimtume dar mažesnį metų diapazoną, nepasirodžiusių albumų sąrašas būtų dar ilgesnis, nes bent pustuzinis grupių yra viešai paskelbusios apie savo būsimų diskų įrašų darbus. Tačiau arba nuo jų sesijų prabėgo dar ne tiek daug laiko, arba muzikantų veiklos neužgožė kiti prioritetai, tad anksčiau ar vėliau sulaukti šių darbų tikimybės yra nemažos. Tuomet palinkėkime atlikėjams ir klausytojams, kad po kelių metų panašaus turinio straipsniui pritrūktų medžiagos.

P.s. Kol buvo rengiama ši apžvalga, į sąrašą buvo įtrauktas ir labai ilgai vilkintas kauniečių "Thundertale" albumas. Prieš porą dienų paaiškėjo, kad šį darbą jau galime išbraukti iš sąrašo -  prieš 10 metų įrašyta "Thundertale" metalo opera "Pranašystė" vasario 27 d. bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje.