Prieš keturis dešimtmečius Lenkijos sunkiosios muzikos scena su tokiomis grupėmis, kaip "Turbo", "Kat" ar "Dragon" mums bei kitiems sovietinio bloko šalių gyventojams buvo tas kraštas, į kurį žiūrėjome su pagarba ir baltu pavydu. Tačiau Vakarams tuo metu tai vis tiek buvo tik balta dėmė žemėlapyje, bet viskas pasikeitė 1990-aisiais, kai po 7 gyvavimo metų Olštyno death metalistai "Vader" išleido savo kultinę demo kasetę "Morbid Reich". Prasivėrusiais vartais į platesnius vandenis vėliau pasinaudojo ne vienas lenkų kolektyvas, o patys "Vader" iki šių dienų liko aktyvūs, produktyvūs bei ištikimi savo pasirinktam stiliui. Šiemet ši grupė švenčia savo veiklos 40-metį, tad pavasarį muzikantai gimtinėje pradėjo šventines gastroles. Vasara buvo skirta pasirodymams Vidurio ir Pietų Europoje, o rudenį startavo paskutinis turo etapas, kurio metu lankomos Baltijos šalys, Skandinavija bei dar kartą sugrįžtama į gimtąją Lenkiją.

Lietuvoje "Vader" yra viešėję ne kartą, mums kolektyvas grojo tiek vasaros festivaliuose, tiek yra drebinę kelis Vilniaus klubus, o nuo paskutiniojo vizito prabėgo vos pora metų. Visgi Olštyno metalo scenos veteranai Lietuvoje turi didelį fanų būrį, tad susidomėjimas gruodžio 4 d. renginiu Vilniaus klube "Vakaris" buvo nemažas. Tiesa, į apšildančiąsias grupes publika neskubėjo rinktis. Klubui atvėrus duris, jo viduje death metal mėgėjų buvo nedaug, tačiau vakarą pradėsianti britų grupė "Infested Angel" net nelaukia oficialaus starto laiko ir 5 minutėmis anksčiau pradeda savo pasirodymą.  
Į šio vakaro programą neįsigilinusį arba iki tol atidžiau kitais šio vakaro dalyviais nepasidomėjusį klausytoją iš pradžių galėjo kiek sutrikdyti scenos gilumoje kabantis "Toxaemia" logotipas, bet koncertą tikrai pradeda ne šie švedai, o muzikantai iš Birmingemo. "Infested Angel" beveik visą savo veiklos laiką susidėjo iš trijų narių, tačiau šiandien scenoje išvystame tik būgnininko Patryko Kaczmareko ir gitaristo/vokalisto Andrew Bryano duetą. Gana jaunas kolektyvas tik kitų metų pradžioje išleis savo debiutinį ilgagrojį diską "Threnodies to Eternal Despair", todėl šiandien mums yra puiki proga susipažinti su ne tik jau publikuotais singlais ("Euphony of Dismay") ar senesnių EP kūriniais ("Harmony of Drought") bet ir visiškai negirdėtomis kompozicijomis ("Suffering and Retribution", "To Never Return").
Kaip sekasi anglams groti death metalą dviese? Vos prieš mėnesį Vilniuje matėme, jog duetas gali išgauti labai sunkų skambesį, tačiau papildomos gitaros nebuvimas čia reiškia, kad vargu ar šiandien klausytojų širdys bus virpinamos įmantriomis soluotėmis ar kitokiais muzikiniais viražais. To šiek tiek pritrūko, tačiau kai programa yra trumpa, ją įdėmiai išklausyti tikrai paprasta ir įdomu. Andrew padėkoja "tiems, kas žiūrėjo", atlieka dar vieną jau girdėtą būsimo disko singlą "No Time for Despair" ir atsisveikina.
Po 15 minučių pasirodžiusių švedų "Toxaemia" sudėtyje yra net 5 nariai, tad čia gitarų soluočių tikrai galime tikėtis. Užlipę ant scenos muzikantai prisistato ir pradeda savo grojaraštį nuo kol kas naujausio disko "Rejected Souls of Kerberus" kūrinio "Beyond the Realm".
Iki tol atokiau stovėję žiūrovai prieina arčiau, o pirmosiose eilėse jau buvo galima išvysti aktyvų headbanginimą. Sugrojus titulinę naujausio albumo kompoziciją kolektyvo frontmenas Dennis Johanssonas primena, kad iki šiol skambėjo šviežiausias repertuaras, o dabar klausytojai bus supažindinti tiek su šiek tiek senesne kūryba ("Pestilence"), tiek ir su dainomis, kurioms "jau kokie 4000 metų".
Vėliau sugrįžtama prie "Rejected Souls of Kerberus" turinio - išgirstame "Ex Odio", po kurios vokalistas keliskart paklausia vilniečių, ar šie nori išvysti "Vader". Iš pradžių vangiai atsiliepę žiūrovai galiausiai sukelia nemenką triukšmą, o tada mums nuskamba "Follow the Leader".
Jei "Infested Angel" buvo išklausyti gan pasyviai, per "Toxaemia" pasirodymą publika po truputį išsijudino, tad net porą kartų Dennis nuo scenos filmavo salėje siaučiančius aktyviausius žiūrovus. Pasirodymui einant į pabaigą dainininkas kone kaskart paklausdavo, ar norime išgirsti dar vieną kūrinį. Taip nuskamba "Black Death", "Dawn of the Enslaved", o per tikrai paskutiniąją "Blood Red" pagaliau įsisuka nedidelis circle pit'as.
Po to sekė net pusvalandžio trukmės pertrauka, bet pro žiūrovus ėję švedai beveik visą tą laiką neturėjo poilsio - netrukus muzikantus apsupo nauji fanai, kurie dėkojo už koncertą ar prašė bendros asmenukės.
Galiausiai scena paruošiama jubiliatams, o fone baigus groti "Ace of Spades", pirmasis pasirodo "Vader" būgnininkas Michałas. Paskui prisijungia likusi trijulė ir pasirodymas pradedamas nuo 10 metų senumo disko "Tibi et Igni" kūrinių "Go to Hell" bei "Triumph of Death". Ypač per pastarąjį publikoje įsisuko smagus circle pit'as, kuris nesustojo kone visą likusį vakarą. Lietuviškai pasisveikinęs grupės lyderis Peteris primena, kokiai progai pažymėti skirtas šis turas, tad grojaraščiui parinkti kūriniai turėtų patenkinti įnoringiausią faną. Atokvėpio minutę "Vader" įkūrėjas pakviečia grįžti laiku atgal ir pasimėgauti bene garsiausio albumo "De Profundis" kompozicijomis. Nuskamba "Silent Empire", "Blood of Kingu" ir "Sothis", o dar kartą lietuviškai padėkojęs Peteris atlieka puikaus 1997-ųjų disko "Black to the Blind" titulinę kompoziciją bei "Carnal", kurią iškart keičia "Fractal Light".
Paskui lenkai pasiūlo grįžti drauge į pačią pradžią, kai 1992 m. pasirodė labai ilgai brandintas debiutinis diskas "The Ultimate Incantation". Kartą su šio albumo jubiliejumi "Vader" jau buvo atvykę į Vilnių (pasižiūrėkite, kiek dabar vertas tik to turo metu platintas CD "Dark Age"!), bet mielai klasiką išklausysime dar kartą. "Chaos", "Dark Age" ir "Vicious Circle" išjudina old-school'o mėgėjus, tad dabar pats laikas nedidelei pertraukėlei. Muzikantai trumpam palieka sceną ir sugrįžta jau su šio amžiaus himnais "This Is the War" ir be jokio atokvėpio iškart atlikta "Dark Transmission".
"Vakaryje" šėlo publika, nenustygo vietoje ir patys muzikantai - gitaristas Spider'is ne kartą keitėsi vietomis su bosistu Halu, o retkarčiais vaizdą scenoje dar pagyvindavo dūmų patrankų pliūpsniai.
Dabar ateina laikas maldoms - nuskamba "Helleluyah!!! (God Is Dead)", o dar šiai nesibaigus Peteris atsisveikina "iki kito karto". Visgi po nedidelės pertraukėlės lenkų legendos sugrįžta dar keliems kūriniams. Michałui mušant ritmą iškart tampa aišku - išgirsime "Slayer" "Raining Blood" koverį. Mintis, kai turtingą savų dainų bagažą turinti grupė groja perdirbinius, kažin ar labai gera, bet Olštyno metalo scenos veteranai tikrai nusipelnė tą daryti - muzikantai yra dalyvavę ir oficialių "Slayer" tribute rinkinių įrašuose, ir su tais pačiais amerikiečiais ne kartą dalijosi scena. Bet netrukus "Vader" siūlo išgirsti savos kūrybos dainą "Wings", o vakaras pabaigiamas įrodymu, kad muzikantai nemiega ant laurų - atliekama naujausio disko "Solitude in Madness" kompozicija "Shock and Awe". Po jos grupės nariai vėl trumpam dingsta užkulisiuose, bet skambant "Žvaigždžių karų" imperijos maršui ketveriukė ateina nusilenkti vilniečiams.
Gana gausiai Vilniaus "Vakarį" užpildžiusi publika (žinoma, tarp jos buvo labai daug mūsiškės 90-ųjų death metalo scenos atstovų) po to maloniai stebėjosi, kad po 40 metų trunkančio chaoso lenkai vis dar yra aukštame lygyje. 
Kas toliau? Jei Peterio co. žadėjo dar pas mus sugrįžti, to ir palinkėkime. Juolab, kitąmet grupė turėtų pradžiuginti naujomis dainomis. 
Sto lat!!!