Dar praėjusį rudenį turėjusiems koncertuoti vokiečiams "U.D.O." antrą kartą nelabasis jau nepakišo kojos (nors ir šio turo keli koncertai buvo atšaukti Britanijoje dėl sutrikusios oro uosto  veiklos, o į repeticiją Vilniuje muzikantai pavėlavo 5 valandas). Taigi, prabėgus beveik 4 metams po "Mission No.X" turo, kuomet Udo Dirkschneider su savo komanda buvo užsukęs į kuklius Lenkų kultūros rūmus Vilniuje, šįkart traukiu į kur kas jaukesnį mikrorajoną, kur po "Forum Palace" stogu įsikūrusiame klube "Balsas.lt" vėl pasitaikė proga išvysti buvusį "Accept" vedlį. Stengdamasis užsiimti kuo patogesnę vietą arti scenos atvykstu likus 45 minutėms iki renginio pradžios. Mano didelei nuostabai, "Balsas.lt" klubo prieigose jau būriuojasi nemažas būrys sunkiosios muzikos mėgėjų. Čia pat ant prekystalio atributiką bei diskus deda "U.D.O." bei apšildančiosios grupės "Interitus" atstovai.

Tačiau bent kol kas pastarieji didelio susidomėjimo iš susirinkusiųjų nesulaukia. Pagaliau atidaromos klubo durys ir nusišypso laimė užsiimti tokią vietą, iš kur net matomas ant grindų padėtas "Interitus" šiandieninis setlistas, kuris sako, jog čekai šiandien atliks 11 kūrinių. 15 minučių pasivėlinę, "Interitus" pasirodo scenoje. Jei iš pradžių vietoje palaikymo publika šaukė "U.D.O.!!!", grupės lyderiui Ioannes pasisveikinus lietuviškai su publika bei atlikus dar kelis kūrinius, visgi čekai susilaukė nemažai simpatijų. Nors ne violončelėmis, o dvejais smuikais griežusi grupė primindavo kartais "Apocalyptica", o uždainavus Petrai bei Ioannes - ankstyvuosius "Theater of Tragedy".  Visgi tos 45 minutės simfoninio metalo neprailgo, tačiau noras įsigyti čia pat grupės įrašų taip pat nekilo.
Vėl pusvalandis instrumentų derinimams, šurmulys pertraukiamas šūksniais "U.D.O.!” arba "Mastercutor!", galiausiai tolumoje sušmėžuoja grupės "smegenys" - Stefan Kaufmann ir Udo Dirkschneider. Šviesos užgęsta, scena nusidažo raudona spalva nuo čia pat įjungtų scenos dekoracijų. Užlipę į sceną muzikantai pasitinkami gausiomis ovacijomis. Šou pradedamas nuo dviejų naujausių kūrinių - "The Boogeyman" bei "Dominator". Po jų Udo leidžia išbandyti gerkles ir žiūrovams - tai jau tradicija tapęs reiškinys prieš pradedant dainą "Independence Day". Po dar vienos galingos dainos - "The Bullet and the Bomb", atiduodama duoklė "Accept" kūrybai - atliekamas senas geras "Flash Rockin‘ Man". 
Publika vis labiau įsišėlsta, norint išsaugoti vietą prie scenos, reikia vis smarkiau laikytis už konstrukcijų. Skambant kūriniui "Vendetta", publikos tarpe pasireiškia pirmos rimtų konfliktų užuomazgos. "U.D.O." aistras nuramina lėtu kūriniu "In the Darkness". Vėl publika įsišėlsta gitaristui S.Kaufmann pradėjus groti legendinio "Accept" kūrinio "Princess of the Dawn" melodiją. Po jos visa scena paliekama kitam gitaros virtuozui - Igor Gianola, kuris meistriškai atlieka solo, atlikdamas taip pat ir dvd "Mastercutor Alive" matytą numerį - nusileidžia nuo scenos ir skersai išilgai išmaišo gerbėjų būrį. Kol scena tuščia - puiki proga įgarsintojams sutvarkyti nedidelį nesklandumą - pritvirtinti prie būgno mikrofoną, kurį prieš tai netyčia užkliudė bosistas Fitty Wienhold.
Galiausiai Igor vėl užlipa ant scenos ir pradedamas dar vienas legendinis "Accept" kūrinys "Midnight Mover". Po jo atliekamas naujausias "U.D.O." singlas "Infected". Netrukus scenoje viešpatauja būgnininkas Francesco Jovino. Po smagaus būgnų solo į sceną su būgnų lazdelėmis įžengia gitaristas S.Kaufmann. Įrodyti, kad po tiek metų, praleistų grupės "Accept" būgnininko kėdėje, Stefan neprarado meistriškumo, kartu su Francesco atlieka sekančios dainos "Man and Machine" įžangą.
Po dar poros kūrinių abu gitaristai juokais surengia tarpusavio varžytuves, o vėliau užgroja "Metal Heart" melodiją. Publika negailėdami jėgų ir plaučių šėlsta kartu su muzikantais, kurie po to palieka sceną. Neilgai trukus, raginami nenuilstančių gerbėjų, "U.D.O." sugrįžta. Atlikus "Holy", laukia vėl rimtas jėgų išbandymas - nuskamba dar vienas "Accept" legendinis kūrinys "Balls to the Wall". Nutilus paskutiniems akordams, prie scenos prasibrauna gerbėjai tiesdami muzikantams  "Holy" vinilinę plokštelę bei tušinuką. Kiek sutrikęs Udo Dirkschneider nusišypso ir greit suraito autografą.
Muzikantai vėl palieka sceną, o publika nė nemano jų taip paprastai paleisti. "Ar jūs norite dar?" - klausia Udo. Be abejo! Nuskamba dar vienas "Accept” kūrinys "Burning”, po kurio Udo nebelieka nieko kita, tik pakartoti ankstesnį klausimą ir sugroti dar du klasikinius "Accept” gabalus - "I’m a Rebel” bei "Fast As a Shark”. Šįkart jau galutinai "U.D.O.” nusilenkia šiltai sutikusiems gerbėjams ir dingsta scenos glūdumoje. Žiūrovai neskuba skirstytis ir užgula atributikos bei albumų pardavėjus. Tiek paties nuomone, tiek iš aplinkinių tenka padaryti išvadą - Udo vis dar turi parako. Ir nemažai.