Kovo 11 d. atšvęsti Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą tradiciškai sukvietė baikerių klubas "Vorai MC". Kasmetinis renginys "Tėvynei" šiemet pirmą kartą buvo organizuojamas sostinės "Pramogų banko" klube "Vakaris". Prie jo dviračiais plieniniais žirgais bei kitu tranportu rinkosi sunkesnės muzikos mėgėjai. 18 val. akustinį pasirodymą pradėjo Jonas Čepulis. Buvęs grupės "Ruination" vokalistas atliko savo kūrybos bei lietuvių liaudies dainas dar papildydamas repertuarą V.Kernagio ir grupių "Airija", "Hiperbolė", "Bix" coveriais. Tiek sceniniu įvaizdžiu, tiek repertuaru muzikantas neblogai įsipaišė į bendrą kontekstą, tačiau žinant jo praeitį bei galimybes, lūkesčiai buvo didesni.
Po pusvalandžio iš Jono gitarą paima Trakų bardas Aleksandras Makejevas, kurio "baisių dainų" pasiklausyti rinkosi vis daugiau žmonių. Kas stebino - keletas vyresnio vyresnio amžiaus žmonių bei porą mergaičių paauglių mokėjo kone visų dainų žodžius ! Tiesa, kelios šio muzikanto dainos tikrai buvo skirtos ne jaunajai auditorijai.
19 val. į sceną įžengia folk metalo grupė "Aistvara". Atsinaujinęs kolektyvas pateikė ekstremalesnį "Žalvarinio" variantą. Mintis ir idėjos įdomios, tačiau pats pateikimas tikrai nebuvo be priekaištų - nežinia ar vertėtų kaltę suversti įgarsintojams, ar daininkių jauduliui, tačiau grupė skambėjo gana vidutiniškai.
Vėliau scenoje sekančią grupę pristatančiam "Vorai MC" atstovui net nereikėjo ištarti kolektyvo pavadinimo, kuomet salė pradėjo skanduoti "Diktatūros" vardą. Daugiausiai publikos tą vakarą pritraukusi grupė pasirodymą pradeda nuo kūrinio "Žemė". Jei 2,5 metrų aukštyje įrengta scena visą vakarą gan erzino, tai grojant "Diktatūrai" visa tai išėjo į naudą - energingiausi gerbėjai, kuriems nėra svarbus vaizdas ant scenos, "pogintis" išėjo prie pat jos. Tuo tarpu ramiau koncertą stebėję žiūrovai galėjo toliau mėgautis reginiu nepakeitę savo lokacijos vietos.

Vėliau sugrojami "Mirę kariai", "Čia Lietuva", o skambant lėtai dainai "1941" žiūrovai susikabina į ratelį priimdami į savo būrį vis daugiau žmonių. Taip ratas didėja didėja kol išsiplečia per visą "Vakario" salės plotą ! Toks pat vaizdas dar vėliau pakartojamas du kartus: atliekant "Jie nebuvo dievai" ir "Mes akmenys".
Naujų dainų pasiilgusiems gerbėjams pasiūloma pasiklausyti kūrinio "Duona" ir seksualinėms mažumoms dedikuotos dainos. Pasirodymas pabaigiamas baikerių himnu "Vorai", skirtu tądien 15-ąjį gimtadienį šventusiems koncerto organizatoriams.
Po to scenoje pasirodo kauniečiai "Thundertale". Nežinia, ar "Diktatūra" išsunkė visas jėgas, ar jaunimas norėjo spėti į visuomeninį transportą, tačiau salėje žiūrovų gerokai sumažėjo, nors pasilikusiems tikrai neteko gailėtis. "Thundertale" atliko tiek senas ("Paukštė", "Mes dar turim jėgų"), tiek naujas ("Protėvių valia", "Milžinų kapai") bei dar niekur neišleistas ar negirdėtas dainas ("Iškelt kirvius", "Tavim tikiu"). "Vorai MC" dovanų sulaukė ir iš "Thundertale" - grupės vokalistas ir gitaristas Laurynas jubiliatams padovanojo naujausiąjį kolektyvo albumą "Žemėj Lietuvos". Savo pasirodymą kauniečiai pabaigia daina "Už Tėvynę". Šiek tiek nustebino grupės sprendimas neatlikti tą vakarą "Švieski žvaigžde aukštai" ir "Žemėj Lietuvos", tačiau ir nepaisant to, "Thundertale" paliko tik pačius geriausius įspūdžius.
Laikrodis jau rodė 23 val., tačiau programoje dar liko viena grupė - "Poliarizuoti stiklai". Smalsumas nugali - norisi pamatyti bent šio legendinio kolektyvo pasirodymo pradžią. Tačiau po poros dainų veiksmas taip įtraukia, kad nebepaleidžia iki pat pabaigos. Kompozicijų meninė vertė gal ir kelia abejonių, tačiau pats atlikimas, grupės narių charizma negali nežavėti. Atliekamos dainos žinomos net ir ne itin akylam klausytojui: "Nežinia", "Aš noriu","Aloyzas", "Likimas", "Festvalis".
Aplinka primena mokyklos šimtadienį - prasideda beprotiški šokiai, liejasi alus, kažkas jau nebeišsilaiko ant kojų, nugriūna ir nuverčia kelis kaimynus ir t.t. Lygiai 24 val. grupės lyderis Š.Mačiulis sako, kad nedainuos "Ilgiausių metų", tačiau palinki Lietuvai bei "Vorai MC" nariams "žydėti" ir sugroja "Medžiai be lapų". Grupė nusilenkia ištikimiausiai publikai, tačiau neatsispiria prašymams pakartoti paskutiniąją dainą.
Tuo "oficialioji dalis" ir baigiasi. Kai kas švenčia toliau, o kai kam tenka su ironija prisiminti vienos "Poliarizuotų stiklų" dainos žodžius: "Kaip gerai, kad rytoj anksti keltis nereikia".