Apie trečiąjį švedų "Soilwork" ir kanadiečių "Kataklysm" vizitą Lietuvoje sužinojome dar praėjusį lapkritį, bet kupini įvykių bei gerų renginių tie 5 mėnesiai pralėkė akimirksniu ir netrukus skaičiavome paskutiniąsias dienas, likusias iki (ne)eilinio sunkiosios muzikos fanų susibūrimo.
Vasarį Vokietijoje startavęs, vėliau po pietų bei centrinės Europos šalis besitęsęs turas kovo 12-osios vakarą pagaliau stabtelėjo Vilniaus klube "Vakaris". Šilti pavasariški orai kvietė vilniečius neužsisėdėti namuose, tad daugelis jų taip ir padarė - kas išvyko į užmiestį, kas į centrą, o rokeriai rinkosi tradicinėje vietoje A.Stulginskio gatvėje. Tiesa, į patį klubą žiūrovai neskubėjo veržtis - iki koncerto pradžios likus 15 minučių, "Vakario" viduje buvo dar nedaug žmonių. Beveik be jokių eilių galima apžiūrėti atributikos bei įrašų stendų asortimentą, prieš renginį išlenkti vieną kitą bokalą, tačiau atėjus lygiai 19 valandai jau visų akys krypsta į sceną, kur pirmieji pasirodo apšildantieji "Horizon Ignited". Dar gana jauna, tačiau kontraktą su pačiais "Nuclear Blast" turinti grupė, kuri paskutinioji įšoko į jau įsivažiavusį turo traukinį. Dėl šeimyninių aplinkybių iš gastrolių pasitraukus amerikiečiams "Wilderun", prieš nepilną mėnesį prie keliaujančio karavano prisidėjo šie suomiai. Dėl to klausytojas gal tik išlošė - "Horizon Ignited" atlieka nelabai novatorišką, tačiau itin kokybišką melodingą metalą, paremtą geriausiomis skandinaviškos sunkiosios muzikos tradicijomis. 

Pasiklausyti tos muzikos renkasi vis daugiau publikos - sulig kiekviena daina žmonių salėje sparčiai daugėja. o žiūrovai šios grupės kūrybos klausėsi labai įvairiai: vieni veiksmą scenoje fiksavo išmaniaisiais įrenginiais, kiti nuo pirmųjų akordų purtė savo plaukus, o tretieji netgi užsimerkę bandė išjausti suomiško metalo grožį. Lietuviai svečius priėmė negailėdami aplodismentų, tačiau frontmeno Okko Solanterä paraginti, visgi nepakluso įsisukti į circle pit'ą.
"Horizon Ignited" diskografijoje šiandien yra 2 albumai, o didžiąją grojaraščio dalį sudaro naujausiojo studijinio darbo "Towards The Dying Lands" turinys. Tą vakarą išgirstame "Reveries", "End Of The Line", "Guiding Light", "Carry Me" bei debiutinio disko kompoziciją "Leviathan". Atokvėpių tarp dainų metu vokalistas spėja pasiteirauti publikos, ar yra fanų, kurie labiausiai šį vakarą laukia būtent "Horizon Ignited" koncerto, taip pat padėkoja ankstyvą vakarą susirinkusiems žiūrovams, nepraleidusiems suomių pasirodymo. Galiausiai Okko paklausia, kas iš salėje esančių jau yra susipažinę su jo grupės kūryba. Ne? Tuomet siūloma išgirsti naujausią singlą "Beyond Your Reach", o po jo muzikantai parodo į salės kampą, kuriame galima įsigyti "Horizon Ignited" muzikos ir nulipa nuo scenos. 
Neretai būna, kad vėliau visą vakarą prie savo merch'o stendų apšildančios grupės mielai dalina autografus ar bendrauja su naujais fanais. O šįkart nutiko kažkoks visiškas nesusipratimas: jei vakarui persiritus į antrąją pusę kuris nors melomanas sugalvojo, kad nori įsigyti "Horizon Ignited" įrašų, jis liko nieko nepešęs - jau po "Kataklysm" pasirodymo suomių atributika ir diskais prekiavęs žmogus susipakavo savo dėžes ir apleido patalpas...
Nežinia, pagal kuriuos kriterijus šio turo pagrindinės grupės išsirinko savo pasirodymų eiliškumą, tačiau pagal atliekamą muziką tęsti suomių pradėtą darbą tinkamesni būtų "Soilwork", o jau pačiai pabaigai vertėtų palikti "Kataklysm" uraganą. Visgi realybėje yra kiek kitaip ir būtent kanadiečiai lipa ant scenos antrieji. Nuo paskutiniojo šių Monrealio metalo veteranų vizito Vilniuje prabėgo jau 7 metai, per tą laiką kolektyvo diskografija praturtėjo dar 2 įrašais, bet pasirodymas pradedamas nuo klasikos - "Push the Venom". Žiūrovai šią grupę priima su kur kas didesniu entuziazmu, nesvarbu, ar skambėtų naujesni ("Guillotine", "Narcissist", "Underneath the Scars") ar ankstyvieji kūriniai ("Where the Enemy Sleeps...", "Manipulator of Souls"). Kanadiečių ketveriukė šiandien lygiai tokia pat energinga, kaip ir 2016-aisiais - laiko nešvaisto ilgoms kalboms, o ir minimalistinio vaizdo scenoje (ritmingai galvas purtančių gitaristo Jean-François Dagenais ir bosisto Stéphane Barbe) užtenka, kad publika gausiai prisijungtų atkartodama "kaklų laužymo" judesius.
Kiek didesnė pauzė buvo po dainos "Outsider", kai vokalistas Maurizio Iacono kalba apie ilgą laiko tarpą, per kurį "Kataklysm" nesilankė Lietuvoje. Dainininkas viliasi, kad kito kolektyvo vizito reiks laukti daug trumpiau, o netrukus iš kolonėlių pasigirdus pirmiesiems "Crippled & Broken" akordams, didžioji dalis publikos turbūt viliasi to paties. Per pastarąjį kūrinį, o taip pat ir per "As I Slither" ar "In Shadows & Dust" netoli scenos įsisuka itin galingas circle pit verpetas, padaręs įspūdį ir pačiam "Kataklysm" frontmenui. Maurizio pagiria lietuvius, paprašo tęsti aktyvų palaikymą ir toliau bei atlieka "At the Edge of the World". Finalui paliekama kompozicija "Blood in Heaven", kuriai pasibaigus publika garsiai prašo atlikti dar bent vieną dainą, tačiau ištiksėjus 75 minutėms, muzikantai paskutinio vilniečių bei miesto svečių noro neišpildo.
Po nepilno pusvalandžio išvystame ir trečiąją vakaro grupę. Žiūrovai sutelkia visą dėmesį į veiksmą scenoje, bet kaip jau buvo minėta anksčiau, pirmosios minutės skamba labai saldžiai ir nevisai įtikinamai, jei lygintume su tuo, kas dėjosi per "Kataklysm" šou. "Soilwork" atvyko taip pat su nemažu naujų dainų bagažu ("Övergivenheten", "Is It in Your Darkness", "Electric Again"), ilgai nelaukę pasiūlo ir labai gerai pažįstamų senų hitų ("This Momentary Bliss", "Stabbing the Drama"), tačiau publika išsijudina bene tik skambant 5-ajam kūriniui.
Nors pernai šie švedai išgyveno vieno ilgamečio kolegos netektį, šiandien muzikantai vėl stiprūs ir tvirti - per visą vakarą neišgirstame jokių graudžių kalbų, o nuo scenos liejasi vien tik senas geras švediškas melodeath'as, dėl kurio kolektyvą prisimename iš ankstesnių pasirodymų Lietuvoje.
Kaip ir kitos šiandien pasirodžiusios grupės, "Soilwork" gana nedaug bendrauja su publika. Kolektyvo frontmenas Björn Strid kiek ilgėliau pakalba tik pristatydamas naujausią singlą "Valleys of Gloam" ar prieš atlikdamas ir ankstesniuose koncertuose Lietuvoje girdėtą "Bastard Chain". Dar po kelių dainų muzikantai palieka sceną, tačiau žvilgtelėjus į laikrodį tampa akivaizdu, jog tai tik nedidelė gudrybė, nes net ir atlikę kelias papildomas dainas, "Soilwork" nebus viršiję tų pačių 75 minučių. Taip ir nutinka - netrukus švedai vėl grįžta į sceną tam, kad sugrotų porą klasikinių kūrinių ("The Ride Majestic", "Nerve") bei vėlyvesnių kompozicijų ("Arrival", "Stålfågel") ir jau vakaras tikrai pasibaigia.
Reziumė būtų toks - iki balandžio galo vyksiantis turas tikrai vertas tūlo metalisto dėmesio. Kiekviena grupė pasiūlė klausytojui šį bei tą įdomaus, bet visgi reikia pripažinti, kad Vilniuje "vakaro šou pavogė" būtent "Kataklysm" - kanadiečių pasirodymas sutraukė didžiausią žiūrovų būrį ir privertė jį kaip reikiant pajudėti. Prisiminus muzikantų pasirodymą 2015-ųjų festivalyje "Devilstone" bei po pusmečio Vilniuje vykusį koncertą su "Septicflesh" bei "Aborted", trečiasis kartas buvo neabejotinai stipriausias. "Soilwork" savo laiku taip pat Lietuvoje surengė 2 gana skirtingus (solinis koncertas su "Keep of Kalessin" bei "Sepultura" 30-mečio apšildymas), tačiau vienodo meninio lygio pasirodymus. Pridėjus dar ir nenuvylusį apšildymą, kaip ir buvo žadėta renginio anonse, gavome 4 valandas trukusią ekstremalaus metalo šventę.   

Giedrės Tiškevičiūtės (Varnalėša.foto) nuotr.
Visa FOTOGALERIJA