Šiandien tradicinis heavy metalas Lietuvoje išgyvena ne pačius geriausius laikus - vyresnioji karta jau tik retkarčiais nueina aplankyti kurios nors užsienio ilgametės roko žvaigždės koncerto, o jaunimo tarpe viską valdo kur kas ekstremalesni stiliai. Tačiau jei visgi esi heavy ar power gerbėjas, vieną dieną į tavo kiemą ateis šventė, kurios metu suprasi, kad nesi vienas.
Viena tokių dienų - gruodžio 18-oji, kuri paženklinta švedų "Sabaton" bei poros apšildančių kolektyvų pasirodymu Vilniuje. Tačiau iš pradžių šiek tiek skepticizmo. Yra grupių, kurios leidžia gerus albumus, tačiau joms sunkiai sekasi visa tai perteikti scenoje. Taip pat yra grupių, kurių kūryba nėra kažkuo išskirtinė ar superaukštos meninės vertės, tačiau koncertai prilygsta šauniam spektakliui. "Sabaton" sukūrė nemažai puikių kūrinių, tačiau žmogaus, užaugusio su 90-ųjų heavy metalu, kuklia nuomone, kol dar gyvi "Blind Guardian", "Helloween" ar "Gamma Ray", tol į naujosios kartos heavy/power grupes tenka žiūrėti su nepasitikėjimo gaidele.
Tačiau gal visa tai yra nieko verti įsitikinimai? 2015-aisiais "Sabaton" surengė puikų ir žaismingą pasirodymą "Forum Palace" rūmų šviesaus atminimo koncertų salėje. Būtent geri to šou įspdžiai atginė į menų fabriką "Loftas" ir šįkart.
Šį vakarą dar turėjome ir svečių - renginį pradėjo švedai "Veonity". Apie juos turėjo girdėti Lietuvos metalistas, kuris bent šiek tiek domisi mūsų šalies pogrindžio gyvenimu. Grupę su Lietuva sieja du faktai: 1) kolektyvas šį rudenį jau viešėjo mūsų šalyje, kur Kaune apšildė amerikiečius "Kobra and the Lotus"; 2) "Veonity" albumus leidžia ta pati leidybinė kompanija, po kurios vėliava šiemet pasirodė vilniečių "Berserker" debiutinis darbas.

Bet sugrįžkime į "Loftą". Po truputį salėje didėjant žiūrovų skaičiui, švedai pusvalandžiui salę užtvindo heavy/power metalu, stilistiškai primenančiu "Gamma Ray" kūrybą, tik su žemesnio tembro vokalu. Bendras vaizdas būtų neblogas, tačiau visą įspūdį kiek apkartina įgarsinimas. Garso daug, tačiau jo kokybei galima rasti priekaištų. Tad nors pasirodymas buvo gana vidutiniškas, visgi suteikime grupei antrą šansą - į grojaraštį "Veonity" jau sugrįžo ir nebe pirmą dieną jo nebepalieka. Studijiniuose įrašuose švedai skamba kur kas geriau ir galingiau. Beje, Vilniuje vieną dainą grupė atliko drauge su "Sabaton" naujoku Tommy Johansson, kuris čia laikė rankose ne gitarą, o mikrofoną.
Po neilgos pertraukėlės scenoje išsirikiuoja italai "Game Zero". Jie ir buvo bene didžiausia šio vakaro staigmena. Kaip apšildančiai grupei, visai neblogas garsas, puikus atlikimas ir nenuobodus repertuaras. Šiek tiek James Hetfield manieras primenančio grupės lyderio Mark Wright vedama komanda sulig kiekviena daina susilaukdavo vis didesnio palaikymo.. Jei "Veonity" kur kas stipriau skamba įrašuose, tai "Game Zero" yra šimtaprocentinė koncertinė grupė. Tos 40 minučių tikrai neprailgsta ir pakankamai pakilios nuotaikos visi paliekami laukti pagrindinių vakaro žvaigždžių.
Kaimyninėse šalyse šiemet buvo galima matyti (arba kitąmet dar bus galima išvysti) kiek netikėtą vardą "Sabaton" koncertuose - "Accept". Nors, kaip dideliam pastarosios grupės fanui, nėra labai malonu žiūrėti į plakatus, kuriuose vokiečių veteranų logotipas bent 3 kartus yra mažesnis nei "Sabaton", visgi būtų buvę smagu Wolf Hoffmann ir jo kompaniją vėl išvysti Vilniuje. Deja, Lietuvoje "Accept" dainomis gerbėjai buvo erzinami tik iš kolonėlių. Nuskamba "Metal Heart", "Balls to the Wall", o po ilgų įžangų prasideda "Sabaton" šou. Startuojama pačiu kūriniu, kaip ir visus anstesnius kartus - "Ghost Division". Jei apšildančiąsias grupes publika priėmė gana santūriai, tai scenoje šėlstant ‚Sabaton" vyrukams, visa salė jau nebeslėpė emocijų. Kilo rankų miškas, bene geriausios naujojo albumo dainos "Sparta" žodžius publika dainavo drauge su vokalistu Joakim Brodén.
Gana įspūdinga pradžia, tik vėlgi ausį gerokai rėžia įgarsinimas. Be to, skaičiuojant gitaras laikančių "Sabaton" muzikantų stygas, iškyla klausimas: o kurgi bosistas? Kolektyvo frontmenas netrukus atsako į šį klausimą. Dėl akių infekcijos bosistas Pär Sundström šiuo metu yra užkulisiuose ir "vaikšto kaip Ozzy Osbourne". Muzikantas trumpam užlipa ant scenos pamojuoti Lietuvos fanams, tačiau netrukus vėl sugrįžta už užuolaidos. Jei žvelgti iš teigiamos pusės, likusi ketveriukė scenoje turi daugiau erdvės, kuria ypač naudojosi tik vasaros pabaigoje prie kolektyvo prisijungęs gitaristas Tommy Johansson, kone viso pasirodymo metu įspūdingai taršęs savo vešlius ir ilgus plaukus.
"Sabaton" koncertų metu laidomų pokštų mėgėjams turėjo patikti naujoko bei dainininko žodžių žaismas, kai gitaristui buvo "patikėta išrinkti dainą, kurią grupė netrukus atliks". T.Johansson užgroja "Swedish Pagans" melodiją, publika tuoj pat pradeda ją dainuoti, o J.Brodén, kaip jau tapo įprasta, keiksnojo šį kūrinį, kurio neva nekenčia bei rodė kolegai vieną ištiestą pirštą. Panašus scenarijus yra ir "Sabaton" naujausiame koncertiniame albume, tačiau ir šįkart toks dainos pristatymas buvo itin smagus. Beje, ir daina puiki. Bet jei 2015-aisiais koncerte išvydome ir gitaristų dvikovą, ir liejosi pokštai apie Michael Jackson silpnybes, šiemet linksmoji dalis tik tuo ir apsiribojo. Vėliau koncerte skambėjo heavy metalas ir jokių standi-up comedy intarpų nebuvo. Žinomos dainos keitė naujausiojo disko kūrinius ir atvirkščiai.
Dar "Sabaton" vyrus būtų galima pagirti už tai, kad kruopščiai atrenka grojaraščio kūrinius. Pavyzdžiui, labai dažnai grupės koncertuose grojamas Raudonąją armiją apdainuojantis kūrinys "Panzerkampf" Lietuvoje niekada nėra skambėjęs, o šįkart "Lofte" buvo atlikta gana retai į grojaraščius patenkanti daina "Uprising", pasakojanti apie 1944 m. Varšuvos sukilimą.
Jei vėlgi reiktų ieškoti priekabių, galima būtų paminėti, kad antrojoje pusėje pagal taktą ir ritmiškus J.Brodén judesius (vienas rankos mostas į žiūrovus, vienas - sau į koją) privertė porą kartų suabejoti: ei, juk šitą "gabalą" jau šiandien grojot!
Tačiau publika šėlo nuo pirmų iki paskutinių sekundžių. Pauzių tarp dainų metų fanams skanduojant grupės vardą, dainininkas netvėrė juoku ir scenos kolegoms rodė savo maloniai pašiurpusios rankos odą. Bisui iškviesta grupė sugroja "Night Witches" bei "Primo Victoria" ir ilgai dėkoja šiltai priėmusiems gerbėjams.
Nepaisant iškilusių bėdų (bosisto liga, į Vilnių neatgabenti instrumentai bei scenininkai drabužiai), "Sabaton" atidirbo profesionaliai ir nepriekaištingai. Kaip buvo minėta anksčiau, priekaištų galima surasti įgarsinimui, nes vasarą toje pačioje erdvėje vykęs "Testament" koncertas įrodė, kad "Lofte" gali puikiai skambėti ir sunkioji muzika. Vėlgi lyginant šį pasirodymą bei 2015-ųjų koncertą, galima konstatuoti, kad "Forum Palace" rūmuose "Sabaton" ne tik skambėjo geriau, bet ir buvo dar išradingesni ir žvalesni (gal šįkart jau grupė gyveno atostogų nuotaikomis, nes pasirodymas Vilnius buvo paskutinė "Sabaton" koncertinio turo stotelė šiais metais?). Tačiau nepaisant tų trūkumų, lietuviai priėmė švedus tikrai svetingai. Bent du trečdalius auditorijos sudarė jaunimas, kurie energingai siautė viso koncerto metu. Vyresnieji stebėjo reginį iš tolėliau ir, ko gero, su nostalgija prisiminė savo jaunas dienas beklausant to meto stabų. O naujajai kartai ‚Sabaton" atstoja tuos, kuriuos švedai apdainuoja savo dainoje "Metal Crüe". Tad galima numanyti, kad heavy metalas Lietuvoje nebus užmirštas, o "Sabaton" galbūt dar ne kartą čia sugrįš.     

Ingos Šileikaitės nuotr. Visa FOTOGALERIJA