Kol ruošiama scena šiandienos žvaigždžių pasirodymui, užimti stovimas ar sėdimas vietas vis dar plūsta žiūrovų minios. Scenos darbuotojai operatyviai išmontuoja "Combichrist" instrumentus bei aparatūrą ir lygiai 21 valandą arena, užgesus šviesoms porą minučių paskęsdama žiūrovų švilpimo bei muzikinio intro garsų jūroje. Abiejuose scenos kampuose kūjais pramušę sieną pasirodo abiejų "Rammstein" gitaristų Paul Landers bei Richard Kruspe siluetai. Scenos viduryje pro "išpjautą" angą pamatome ir šio vakaro frontmeną - Till Lindemann. Šou prasideda! Pasirodymą pradeda "Rammlied" - himnas pasiilgusiems skandalingųjų vokiečių (paskutinis studijinis "Rammstein" darbas buvo išleistas dar 2005 m.). Po jo seka galbūt sunkiausia naujo albumo daina "B*******" (iššifruojama kaip "Buchstabe"), o skambant dar vienam naujam kūriniui "Waidmanns Heil" žiūrovams jau pateikiama pirmoji ugnies ir pirotechnikos dozė. Pasigedusiems senosios "Rammstein" kūrybos, atliekami trys kūriniai iš ketvirtojo, trečiojo bei pirmojo vokiečių albumų - "Keine Lust", "Feuer Frei!" bei "Weißes Fleisch".

Atlikus juos vėl supažindama su albumo "Liebe Ist Für Alle Da" kūriniais. Ypač šiltai sutinkama lėta daina "Frühling in Paris", per kurią dauguma žiūrovų iškelia virš galvų žiebtuvėlius.
Atliekant naujausią singlą "Ich Tu Dir Weh" nejučiomis prisimenu prieš 7 metus vykusį "Marilyn Manson" koncertą, kurio metu speciali pakyla misterį Mansoną iškėlė į aukštumas. Šįkart palubėje atsidūrė T.Lindemann, kuris prieš tai po savimi vonioje paguldė klavišininką Christian "Flake" Lorenz. "Rammstein" frontmenui apvertus turimą kibirėlį, iš jo prapliupo pirotechnikos pliūpsnis, paskandindamas apačioje esantį kitą grupės narį šaltos ugnies lietuje. Pastarasis pakilo iš vonios jau dėvėdamas spindintį ryškiaspalvį kostiumą. Christian nusvirduliavo iki savo klavišinių instrumentų, o ten muzikantas jau tvirtai stojo ant šalia jo instrumentų įrengto treniruoklio takelio ir taip pražygiavo iki pat koncerto pabaigos !

Tempas didinamas "Rammstein" išgarsinusioje dainoje "Du Reicht So Gut", per kurią visi stovintys šėlsta negailėdami nei savęs, nei kaimynų. Vėliau skamba dar pora gerai žinomų kūrinių - "Links 234" ir "Du Hast". Pastarąją choru traukė visa arena. Be abejo, nebuvo apsieita be tradicinio numerio - iš lanko iššovęs į viršų T.Lindemann "uždegė" pirotechninius įrenginius, kurie žiūrovams prašvilpė virš galvų.

Žalia lazerių šviesa nušvietė areną skambant dar vienai dainai naujausio albumo - "Wiener Blut" dainai, kuri švytėjo iš... pakabintų lėlių akių. Be abejo, nutilus dainai visos lėlės įspūdingai sprogo. Dar vieną įspūdingą reginį žiūrovai išvydo skambant kūriniui "Benzin". Neva "iš salės" užlipusį ant scenos vaikiną "Rammstein" frontmenas pavaišino tokia ugnies doze, jog šis virto degančiu fakelu. Galiausiai atliekama skandalingoji daina "Pussy", kurios pabaigoje T.Lindemann apžergė vieną vyrišką organą imituojantį įrenginį, kuris per porą minučių arčiausiai scenos buvusius žiūrovus paskandino putų jūroje, o viską užbaigė gausybė konfeti, pabirusių iš arenos palubių.

Po to scena paskendo tamsoje, tačiau publika nė nemanė muzikantų taip lengvai paleisti. Netrukus "Rammstein" grįžo su daina "Sonne". Dar vienas tradicinis ritualas - pasiplaukiojimas valtimi per žiūrovų rankas atliekamas skambant naujai dainai "Haifisch". Šįkart valtelėje sėdėjo klavišininkas Flake (kartais tokia garbė tenka bosistui Oliver Riedel), kuris iš kažkur ištraukė Lietuvos trispalvę, kuria pamojavęs nusviedė vėliavą gerbėjams. Dar kelios minutės pašėlti suteikiamos skambant "Ich Will", po kurios muzikantai vėl palieka sceną. Nekantriausi žiūrovai jau pradėjo brautis išėjimo link, tačiau dauguma fanų reikalavo dar bent vienos vokiečių dainos. Atkaklumas davė savo - "Rammstein" vėl sugrįžo švilpaudami "Engel" melodiją. Šįkart T.Lindemann turėjo milžiniškus sparnus, iš kurių, besibaigiant dainai, vėlgi pliūptelėjo ugnis. Aidint paskutiniams akordams, Till lietuviškai ištarė "ačiū labai" bei su grupės nariais jau visam laikui dingo užkulisiuose. Ar vėl reiks laukti galingo "Rammstein" albumo, kad skandalingieji vokiečiai vėl pas mus užsuktų? Tikėkimės, jog taip.