Praėjusio sekmadienio vakarą koncertu sostinės "Siemens" arenoje savo turą pradėjo Suomijos simfoninio metalo atstovai "Nightwish", kuriuos apšildė ne ką mažiau žinomas kolektyvas - švedijos melodingojo death metal grupės lyderio Peter Tagtgren projektas "Pain".

Taigi, nors skeptikai po "Nightwish" vokalo pasikeitimo jau laidojo šią grupę, visgi pasižiūrėti į Anette Blyckert ir jos kolegas susirinko apie 7000 sunkiosios muzikos mėgėjų.

Lygiai 20 val. salėje gęsta šviesos ir į sceną vienas po kito įžengia "Pain" muzikantai". Pirmieji akordai ir šios grupės gerbėjai surinka kartu su vokalistu P.Tagtgren:  "Same Old Song!" Naujausio "Pain" albumo dekoracijomis papuoštoje scenoje grojantys muzikantai gerokai įšildo areną. Gerbėjai labai labiausiai šėlsta išgirdę kūrinius "Zombie Slam", "Just Hate Me". Grupės lyderis paklausia publikos ar jie jau pasiruošę priimti "Nightwish" muzikantus. Ne, dar anksti. Grojamas vienas iš pirmųjų hitų "On and On", tačiau sunku nusakyti žodžiais kas vyksta arenoje kai atliekamas kūrins "Shut Your Mouth". Nors anksčiau muzikantai yra žadėję Vilniuje groti 50 minučių ("ne daugiau ir ne mažiau"), tačiau "Pain" nariams dingus užkulisiuose, pasižiūrėjus į laikrodį tenka nemaloniai nustebti - švedai grojo šiek tiek daugiau nei pusvalandį.

Ilgoka pertrauka fone skambant kažkokioms senienoms iš "M-1 plius" repertuaro. Galiausiai užgesus šviesoms pasigirsta kurtinantis triukšmas. Ilgokas intro, kurio metu pagrindinės vakaro žvaigždės įžengia į sceną. Pasirodymas pradedamas naujausio albumo dainomis "Bye Bye Beautiful” ir "Cadence of Her Last Breath”.

Nors niekada nebuvau užkietėjęs ankstesnės "Nightwish” vokalistės Tarjos Turunen gerbėjas, visgi šios personos Vilniuje labai trūko. Nors Anette ir papirko paprastumu bei nuoširdumu, visgi pirmtakei būtų kur kas paprasčiau užsitarnauti publikos simpatijas.

Grupės bosistas Marco Hietala pasveikina visus su 90-osiomis Lietuvos nepriklausomybės metinėmis. Nuskamba kelios senesnės dainos ir visa minia suūžia tik tuomet kai pasigirsta "Amaranth" - sėkmingiausiojo singlo iš "Dark Passion Play" melodija. Toliau seka ramesnė daina "The Islander", kurią keičia ilgiausias naujojo albumo - beveik 14 minučių kūrinys "The Poet and the Pendulum".

Vėl pora senesnių kūrinių ir Marco paprašius žiūrovų sukelti didelį triukšmą, bosistas pažada sugrįžti į sceną atlikus paskutinį kūrinį, jei publika taip pat energingai palaikys suomius. Galiausiai atėjo ir "Nemo" eilė. Iš įvairių komentarų susidariau išankstinę nuostatą, kad ši daina su Anette turėtų skambėti tragiškai. Bet tenka pripažinti, kad ir naujasis balsas nesugadino galbūt geriausiojo "Nightwish" kūrinio. Kaip ir žadėję, po šios dainos suomiai paliko sceną. Ilgoka pauzė privertė vyresnio amžiaus žiūrovus sėdimosiose vietose palikti areną, bet jiems vis dėlto tenka sukti atgal savo vietų link, kuomet "Nightwish" sugrįžta su dar viena daina "7 Days to the Wolves". Po vieno iš senesnių kūrinių "Wishmaster", muzikantai pažada atlikti daina, po kurios visa publika savanoriškai trauks namų link. Taigi, šou užbaigiamas "Wish I Had An Angel". Dar kelios minutės geros muzikos, daug pirotechnikos bei blizgučių ir "Nightwish" jau lenkiasi Lietuvai.

Išėjus iš arenos visgi neradau jokių priekaištų garso režisieriams, kad ir kaip būtų keiksnojama "Siemens" arenos akustika. Dalis fanų neskuba į lauką ir apspinta "Nightwish" atributikos pardavėjus. Visgi man nekyla mintis pasipuošti suomių marškinėliais. Reziumuojant koncertą tenka pripažinti, kad tos kelios valandos neprailgo, tačiau nei "Pain", nei "Nightwish" pasirodymas nepretenduoja tapti metų įvykiu. Viskas būtų neblogai, tačiau iš tokio kalibro grupių galima tikėtis daugiau. Ką gi, laukiam ko nors įdomesnio...