"Kuomet žvaigždės leidžiasi, jos atvažiuoja į Lietuvą". Tokią frazę teko girdėti prieš gerą dešimtmetį. Dabar situacija, žinoma, kur kas geresnė, tačiau būtent šie žodžiai pirmi atėjo man į galvą, kuomet spaudoj pasirodė pranešimai, jog "Metallica" atvyksta į Lietuvą. Po eilinių nesklandumų dėl bilietų įsigijimo laukė netikėta žinia - "Metallica" Vilniuje koncertuos dvi dienas iš eilės. Ar iš tikrųjų apie tai buvo nežinoma iš anksto? Antraip po pusiau bemiegės nakties kažin ar vertėjo bilietus pirkti arenos palubėje į pirmosios dienos koncertą... Na, bet kol skaičiavome dienas iki koncerto, sulaukėme ir malonių žinių - "Metallica" apšildytojų vaidmuo šiame ture atiteko neprastiems kolektyvams "Gojira" ir "Fear Factory".

Pagaliau išaušo balandžio 20-oji, pirmoji "Metallica" viešnagės Lietuvoje diena. Pasimokęs iš klaidų prieš "Rammstein" koncertą, idant išvengti spūsčių, šįkart "Siemens arenos" slenksčius minu likus pusvalandžiui iki pirmosios grupės pasirodymo. Šiandien prie arenos šiek tiek didesnis judėjimas nei prieš svarbesnes sporto varžybas, tačiau tik apie 10 minučių tenka praleisti eilėje lauke. O tai yra vieni niekai, palyginti su tuo, kokius kryžiaus kelius reikėjo nueiti norint patekti į anksčiau aprašytą "Rammstein" pasirodymą. Apsauga kruopščiai tikrina kiekvieną atvykėlį. Čia pat kyla kalnas konfiskuotų daiktų - pradedant nedideliais buteliukais, baigiant masyviomis grandinėmis. Arenos viduje jau atributikos prekiautojai laukia pirkėjų, negailinčių už mylimos grupės marškinėlius pakloti 80-200 Lt. Dar 15 minučių slampinėjimo pirmyn ir atgal, o lygiai 20 val., vos atsisėdus į savo vietą, gęsta šviesos ir į pačiame arenos viduryje įrengtą sceną įbėga svečiai iš Prancūzijos "Gojira". Nors prieš koncertą iš koncerto organizatorių išgirdome ir absurdiškų reklaminių pranešimų (neva "Metallica" Vilniuje filmuos medžiagą būsimam dvd diskui), tačiau dėl vieno dalyko su organizatoriais reikia sutikti - iš bet kurio salės kampo, net ir mano išpeiktojo 401 sektoriaus, į kurį neretai išvis bilietai neparduodami, vaizdas šįkart puikus. Kad nė vienas sektorius neliktų nuskriaustas, "Gojira" vokalistas Joe Duplantier kaskart pribėga prie kito mikrofono, kurių net 8 išdėstyti įvairiose salės vietose. Nors prancūzams garso ir kokybės pagailėta, pusvalandis prabėga greitai ir smagiai.

Vos tik "Gojira" nubėga į užkulisius, aptarnaujantis personalas iškart puola derinti instrumentus "Fear Factory" pasirodymui. Po 15 minučių pastarieji jau įžengia į sceną. "Siemens arena" po truputį pilnėja ir tarkim, skambant dainai "Edgecrusher", publika jau šėlsta kaip reikiant. Prie garso operatorių darbo ir čia rastume prie ko prikibti - atliekant "Powershifter" beliko tik linguoti galva, nes gyvai ši daina nuskamba kur kas prasčiau, nei įraše. "Fear Factory" savo 45 minučių trukmės šou pabaigia, be abejo, vienu iš pirmųjų hitų "Replica". Nors publika grupę sutiko gan šiltai, o ir iš grupės vokalisto Burton C. Bell lūpų išgirdome ne vieną pagyrimą Vilniaus publikai, dar nenulipus "Fear Factory" nariams nuo scenos, žiūrovų tarpe pasigirsta skandavimai: "Metallica!"

Tik nutilus paskutiniams akordams bei muzikantams atsisveikinus su publika, nuo palubėje kabančių konstrukcijų nuleidžiamos ketverios kopėtėlės, kuriomis vikriai į viršų įsliuogia šviesos technikai, kurie patogiai įsitaisę iš aukštumų visą koncertą "sekiojo" visus "Metallica" muzikantus. 40 minučių derinami instrumentai ir ruošiama scena didžiosioms šio vakaro žvaigždėms. Publika, belaukdama "Metallica" pasirodymo pradžios, tarsi krepšinio varžybose smaginosi darydami "bangą" skambant "AC/DC" ar "Megadeth" (!) muzikai.

Apie 22:10 val. fone garsiai paleidžiama "Saxon" daina "Heavy Metal Thunder". Jai nutilus, arenoje užgęsta visos šviesos ir išgirstame melodiją, kuria "Metallica" jau daugybę metų pradeda savo pasirodymus - Ennio Morricone "The Ecstasy of Gold". Visų žiūrovų akys nukrypsta į arenos priekio dešinįjį įėjimą, prie kurio apsaugininkai akimirksniu sudaro koridorių link scenos. Netrukus pamatome įbėgančias figūras, kurios arenoje sukelia milžiniškų ovacijų bangą. Netrukus tamsą nutraukia žalia lazerių šviesa, o tylą - naujausiojo "Metallica" albumo įvadinė daina "That Was Just Your Life". Tamsoje šmėžuojant lazeriams, vis dar nematome muzikantų veidų, išskyrus James Hetfield, kurį vienintelį iš apačios apšviečia galingas prožektorius. Skambant paskutiniams dainos akordams, pagaliau areną nušviečia ryški šviesa ir Vilniuje susirinkę "Metallica" fanai pagaliau gali savo akimis išvysti savo dievukus. Greitas tempas palaikomas ir antroje naujoje dainoje "The End Of The Line". Tačiau minia dar labiau įsišėlsta pradėjus groti legendinį "For Whom The Bell Tolls". Tuo pat metu iš aukštumų nuleidžiami keturi milžiniški karstai su įtaisytais prožektoriais, kurie vėliau taip pat tvarkingai vėl užkeliami į palubes.

"Gimme fuel, gimme fire, gimme that which I desire!", - sušunka James ir su tais žodžiais pliūpteli ugnies stulpai, akimirksniu atnešantys šilumos bangą net ir toliausiai sėdintiems žiūrovams. Po minėtos dainos "Fuel" trumpam scena užleidžiama gitaristui Kirk Hammet, kuris vėliau pradeda skambinti "Fade To Black" melodiją. Jei pasirodymo pradžioje galima surasti priekaištų įgarsinant J.Hetfield vokalą, tai nuo čia net apie išpeiktąją "Siemens arenos" akustiką nieko blogo negalima pasakyti. Po dar vienos dainos iš "Death Magnetic" albumo "Broken, Beat & Scarred", James publikos paklausia ar nori "ko nors sunkaus". Taip, atliekama "Sad But True", o po jos - dar viena daina iš "juodojo albumo" "Wherever I May Roam". Vėliau scenoje pasilieka šeimininkauti bosistas Robert Trujillo. Po trumpo boso solo laukia dar vienas malonus netikėtumas - "Metallica" sugroja ”Welcome Home (Sanitarium)". Tarp žiūrovų šmėsteli Baltarusijos vėliava su grupės logo bei kaukole iš "Live Shit" albumo viršelio. Aišku, mūsų tautiečiai ne prastesni - čia pat atsiranda ir beveik analogiška trispalvė.
Toliau atliekama "All Nightmare Long" - bene žinomiausia albumo "Death Magnetic" daina. Po jos tamsioje arenoje girdime karo garsus. Dauguma susirinkusiųjų jau neslepia džiaugsmo - atėjo eilė atlikti kūrinį "One", kurį, be abejo, lydi įvairiaspalviai ugnies pliūpsniai. Po dar dviejų senų dainų ("Master Of Puppets" ir "Fight Fire With Fire") atėjo laikas garsiajai baladei "Nothing Else Matters". Be abejo, daugiatūkstantinė žiūrovų minia drauge dainuoja priedainį. Galiausiai, James padėkoja puikiai publikai bei šaunioms apšildančiosioms grupėms ir duoda startą paskutinei dainai "Enter Sandman". Užgesus šviesoms ir muzikantams palikus sceną, žinoma, žiūrovai nė nemano skirstytis. "Ar jūs dar čia?", - nustebusiu balsu paklausia sugrįžęs "Metallica" frontmenas. Pagal tradiciją, bisui išėję muzikantai atlieka kurį nors kadaise juos įkvėpusios dainos coverį. Šį kartą nusilenkiama britams "Diamond Head" ir sugrojama jų daina "Am I Evil?"

Po dar vieno kūrinio iš garsiojo albumo "Master Of Puppets" - "Battery", J.Hetfield apšvietėjams liepia įjungti visas šviesas, kad galėtume vieni kitus matyti dainuojant dainos priedainį, "teturintį tris žodžius". Dauguma fanų jau pradeda skanduoti: "Seek And Destroy!!!" Grupės vokalistas dar paklausęs kiek iš čia esančių turi albumą "Kill ‘Em All", atlieka grupę išgarsinusį kūrinį. Iš palubės pasipila juodų balionų su "Metallica" logo, lietus. Nemažą dalį jų pasisavina gerbėjai, kai kurie įsigudrinę prieš tai išleisti orą, o kiti trofėjus laikė apkabinę iki koncerto pabaigos.

Gausiai gerbėjus apdalinę mediatoriais ar būgnų lazdelėmis, kiekvienas "Metallica" narys priėjo prie mikrofono. Paskutinį žodį tarė būgnininkas Lars Ulrich, pagyręs fanus už palaikymą bei pažadėjęs sugrįžti "labai sumautai greitai". Na, taip, galiausiai atsisveikinus su sausakimša "Siemens arena", kitą dieną grupės vėl laukė apie 9 tūkstančius gerbėjų.

Jei visgi atsirado tokių fanų, kurie ėjo ir antrą dieną, neturėjo nusivilti - trečiadienį "Metallica" atliko net 10 kitų dainų ("Cyanide", "Harvester Of Sorrow",  "The Four Horsemen", "The Day That Never Comes", "My Apocalypse", "Creeping Death", "The Unforgiven III", "...And Justice For All", "Blackened", "Breadfan" bei "Motorbreath"). Visgi apsilankius ir tik viename koncerte belieka pripažinti, jog garsiausios San Francisko grupės žvaigždė dar labai aukštai ir artimiausiu metu nė nesiruošia leistis.