Prieš porą metų turbūt ne vienas melodingojo death metalo gerbėjas iš džiaugsmo trynė rankas, sužinojęs, kad suomiai "Insomnium" po 12 metų į savo 2015-ųjų turo tvarkaraštį įrašė Vilnių. Deja, taip susiklostė aplinkybės, kad visas tų metų rudens gastroles teko atšaukti. Apmaudu, kad anuomet pristatyto albumo "Shadows of the Dying Sun" repertuaras liko nesugrotas gerbėjams Lietuvoje, tačiau geriau vėliau, negu niekada – grupė šių metų kovo 17 d. sugrįžo į Vilnių.
Suomius atlydėjo kolegos iš kitų Skandinavijos šalių – norvegai "Art of Deception" ir švedai "Tribulation". Jau buvo žinoma, jog renginys sulauks didelio susidomėjimo, tad atvykus likus kelioms minutėms iki apšildančio kolektyvo pasirodymo pradžios, net neapima jokia nuostaba, kai prie įėjimo į "Rock River" klubą pasitinka didelė nusidriekusi žiūrovų eilė. Visgi lauke daug šalti vėsų vakare netenka – eilė juda pakankamai sparčiai ir po 10 minučių jau stebime jaunųjų norvegų pasirodymą. "Art of Deception" diskografijoje kol kas tėra vienas EP ir vos vienas studijinis pilnas albumas, tačiau kolektyvas jau gali pasigirti dalyvavęs viename prestižiškiausių metalo festivalių "Download". Be to, muzikantai kuria naujas dainas, tad šį vakarą išgirstame tiek debiutinio disko "Shattered Delusions" kūrinius, tiek kelias kompozicijas iš netrukus pasirodysiančio antrojo darbo "Path of Trees". Kolektyvo muziką galima pavadinti gal ir ne itin originaliu death metalu, tačiau gyvai muzikantai užkuria smagią pirtelę. Grupės frontmenas Marius Ofstad su bendražygiais žingsnis po žingsnio sėkmingai sugebėjo užkariauti publikos simpatijas – pasirodymo pradžioje tik pirmose eilėse stovintys metalistai purtė galvas, o antroje "Art of Deception" pasirodymo pusėje jau veiksmas vyko ir kur kas tolėliau nuo scenos. Turbūt ir pati grupė turėjo likti patenkinta savo pasirodymu bei šiltu priėmimu, nepaisant to, kad porą kartų įgarsinimo bėdos bandė kišti koją.

Po pauzės scenoje išvystame švedus "Tribulation". Sparčiai populiarėjantis kolektyvas atsivežė mažiau nei prieš 2 mėnesius išleistą albumą "Down Below", kurio dainos ir sudarė maždaug trečdalį koncertinės programos. Puikus sceninis įvaizdis ir artistiški šou elementai neleidžia nuobodžiauti, nors gaila, kad neišgirdome "Subterranea". Muzikantai bendravo nedaug, dainas skirdavo ilgos instrumentinės pauzės. Pavyko atpažinti kūrinius "Melancholia", "Nightbound", "The Lament", o pasirodymas pasibaigė kompozicija "Strange Gateways Beckon". Bene maloniausiai susiklausė būtent "Nightbound". Dar ausims ir akims malonių epizodų buvo ne vienas, tačiau visgi į pabaigą jau pasijuto monotonijos gaidelė. Prieš koncertą bent iš poros žmonių teko girdėti nuomonę, jog "Tribulation" turėtų šiame ture nustelbti pagrindines žvaigždes, tačiau dėl to galima ilgai ginčytis. Šių eilučių autoriaus kuklia nuomone, žiūrovas turėjo būti LABAI aistringas "Tribulation" fanas, kad švedų pasirodymą laikytų kertiniu viso vakaro šou.
Pagaliau ilgai laukta 21 val. 30 min. Iki tol abiejų grupių pasirodymai prasidėdavo preciziškai tiksliai. Pagrindinės žvaigždės leidžia sau 3 minutes pavėluoti, bet netrukus suomiai jau mojuoja sausakimšam klubui ir pradeda savo 40 minučių trukmės epą, kuris ir tėra vienintelis naujausiame albume "Winter‘s Gate".
Kai grupės gyvai pristato savo kokį nors seną, bet kultinį albumą, tas sprendimas visiškai pasiteisina ir suteikia daug džiaugsmo tiek fanams, tiek patiems muzikantams. Kiek kitaip yra tada, kai kolektyvai nutaria nuo pradžių iki galo sugroti savo naujausius albumus. Kadaise dėl tokio sprendimo yra nusvilę net patys "Iron Maiden", kurie suprato, jog gerbėjai koncertuose nori girdėti gerai pažįstamai dainas. "Insomnium" visgi nepabūgo atlikti pilną  "Winter‘s Gate" programą. Nepaisant to, kad diską sudaro viena kompozicija, visgi ją galima išskaidyti į 7 dalis. Tad prieš koncertą buvo dvejonių, kad galbūt  verta atlikti tik kelias tos dainos dalis, o ne visą albumą? Visgi buvo būgštauta be reikalo – beklausant "Winter‘s Gate" kūrinio ir skaičiuojant pauzes tarp dainos dalių, kilo klausimas: ar gali būti, kad jau skamba iš tikrųjų  "Winter‘s Gate" finalas? Žvilgtelėjus į laikrodį beliko tik aiktelėti – 40 minučių prabėgo nepastebimai. Po jų suomiai trumpam nulipa nuo scenos. Ir iki tol audringai bei šiltai palaikiusi Vilniaus publika sugrįžusius muzikantus pasitinka su dar didesne energija. "Insomnium" atsidėkoja senaisiais hitais "The Primeval Dark", "Mortal Share" ar "Down With the Sun". Grupės frontmenas Niilo Sevänen  pasidžiaugia po 15 metų įvykusiu sugrįžimu į Vilnių ir primena, jog išvakarėse vykęs koncertas Rygoje buvo geras, bet tikisi, jog lietuviai palaikymu pranoks kaimynus. Ar mes galim būti triukšmingesni už latvius? Minios ošimas patvirtino: taip, be abejo!
Nors visas grupes Vilniaus publika sutiko energingai, visgi būtent "Insomnium" lyderiui labiausiai sekėsi valdyti minią. Jei tik muzikantas į viršų pakeldavo ranką su "ragais", tuojau pat į orą kildavo tą patį ženklą rodančių žiūrovų rankų miškas. Jei Niilo paragindavo per lėtus dainų intarpus iškelti rankas ir ploti, žiūrovai tuojau pat klusniai vykdydavo šiuos nurodymus. Tačiau nei "Art of Deception", nei "Insomnium" vokalistams nepavyko prikalbinti žiūrovus sudaryti circle-pit'ą. Nors yra tiesos vieno žiūrovo mesteltoje frazėje, kad "per tokią muziką žmonės nesipogina", visgi netoli scenos vyko bandymai aktyviai pajudėti. Gal iš tikrųjų muzika ne ta, o gal tiesiog pritrūko pakankamai erdvės šėliojimui?
Tačiau sausakimša salė itin tinkama jau gan retai matomam reiškiniui – crowd-surfing'ui, kuo ir netrukus pasinaudojo vienas žiūrovas, skambant "Weather the Storm". Puikią pastarąją kompoziciją "Insomnium" yra įrašę drauge su "Dark Tranquillity" vokalistu Mikael Stanne, kuris retkarčiais prisijungia prie suomių atlikti šį kūrinį gyvai. Žinoma, M.Stanne į Lietuvą neatvyko, bet tai nesutrukdė minėtam kūriniui tapti bene smagiausiomis viso renginio minutėmis.
Dar po poros dainų muzikantai palieka sceną, tačiau netrukus žiūrovų choras skanduoja prašymą atlikti dar vieną dainą. Be abejo, gerbėjų balsas buvo išgirstas ir išklausytas – grupė sugrįžta atlikti dainą "Only One Who Waits". Po jos muzikantai padėkoja lietuviams bei galutinai dingsta užkulisiuose. Rytojaus dieną visas skandinavų desantas jau turėjo koncertuoti Varšuvoje.
Nors tą vakarą pasirodė net 3 grupės, dėl optimalaus laiko ir dėl paties turinio renginys tikrai neprailgo ir nenuvargino. Kiekviena komanda turėjo kažką savito ir įdomaus, kuo ir sužavėjo savo klausytoją. Taip pat "Insomnium" įrodė savo vertę. Pirmąkart dar 2003-aisiais Lietuvoje viešėję suomiai anuomet buvo visiškai žali ir tai buvo pirma jaunimėlio kelionė į užsienį. Bet jau ir tada festivalio "Ferrum Frost" afišose buvo pristatoma kaip itin perspektyvus kolektyvas. Šiandien "Insomnium" – gerai žinomas vardas kiekvienam metalistui. Tad galbūt kada nors "Art of Deception" ar "Tribulation" sugrįš pas mus jau su soliniu koncertu?


Nuotr. aut. Vytenis Jurevičius (Facebook.com/VytenisJureviciusPhotography)
Daugiau FOTOGRAFIJŲ