2015 metų pabaigoje Vilniuje koncertavusi Šveicarijos folk metalo grupė „Eluveitie“ pažadėjo čia greitai vėl sugrįžti. Buvo galima numanyti, kad anksčiau ar vėliau tai nutiks, tačiau net minties nebuvo, jog kolektyvą iki to laiko smarkiai sukrės permainos. Praėjusių metų pavasarį net 3 nariai pasitraukė iš grupės ir sukūrė savo komandą „Cellar Darling“. Visgi „Eluveitie“ lyderis Chrigelis Glanzmannas neliko prie suskilusios geldos – atsišviežinęs nonetas vasarą išleido naują albumą „Evocation II: Pantheon“, kurį pristatyti išvyko į turą po Europą, o gruodžio 18 d. muzikantai 4 kartą atvažiavo į Lietuvą.

Vintertūro rokeriai atvyko ne vieni – šiame ture juos lydi tautiečiai „Silent Circus“ bei italai „Even Flow“. Pirmosios tą vakarą ant scenos žengusios grupės „Even Flow“ netenka išvysti, o pavyksta „Rock River Club“ klubo duris praverti jau tuomet, kai čia koncertuoja „Silent Circus“. Kiek pasidomėjus šia komanda, kolektyvas nepaliko gilaus įspūdžio. Bet gyvai jaunieji metalistai atrodo visai neblogai  - „Silent Circus“ praleistas laikas scenoje neprailgsta, nors iš viso šou nepavyksta išskirti kažkokio ypatingo momento ar įstrigusios dainos, kurios norėtųsi klausytis dar ir dar.
Anot ant sienos kabančio kolektyvų pasirodymo grafiko, iki „Eluveitie“ numatyto pasirodymo pradžios dar liko geras pusvalandis. Tačiau laukė maloni staigmena - scenoje dirbęs personalas vikriai paruošia instrumentus pagrindinėms vakaro žvaigždėms, tad net 10 minučių anksčiau gesinamos šviesos ir netrukus „Eluveitie“ jau ketvirtą kartą atsistoja prieš Lietuvos publiką. Jei prieš porą metų visi muzikantai vos sutilpo į kur kas erdvesnę „Lofto“ sceną, buvo nerimo kaip visa tai atrodys dar mažesniame klube. Visgi muzikantai turėjo pakankamai erdvės, nors dėl žemos scenos egzotiškuosius instrumentus patogiai matė tik pirmose eilėse stovintys žiūrovai. Galima sakyti, vizualinę pusę atpirko puikus garsas ir šiltas bendravimas - vakarą pradėjęs nuo seno gero „Your Gaulish War“, grupės frontmenas Chrigelis Glanzmannas jau po įžanginės dainos taisyklingu lietuvišku „labas vakaras“ pasisveikina su vilniečiais ir žeria kelis kūrinius iš įvairių grupės gyvavimo laikotarpių.
„Eluveitie“ diskografija įdomi būtent tuo, kad joje nėra vieno aiškaus favorito, o kiekviename darbe grupė sugebėdavo įrašyti kažką tokio, be ko tapo neįsivaizduojami vėlesni „Eluveitie“ koncertai.  Tad ir visas vakaras buvo tarsi prisiminimų albumo vartymas – daina iš ankstyvojo laikotarpio, kūrinys iš brandesnio kūrybos periodo ir t.t. Tiesa, Chrigelis primena, kad į mūsų šalį grupė atvyko ne tuščiomis, o įrašę naują albumą „Evocation II: Pantheon“. Būtent iš jo muzikantai čia pat atlieka pustuzinį kompozicijų. Nepaisant to, jog diskas pasirodė tik prieš 4 mėnesius, dainos „Lvgvs“ ar „Epona“ sutinkamos ypač audringai.
Kur kas vangiau publika atsako į „Eluveitie“ lyderio klausimą ar žiūrovai mėgsta gospel muziką. Kiek nustebęs frontmenas prasitaria, kad kitose šalyse fanai reaguoja kur kas audringiau, tačiau šveicarų rokeris padaro išvadą, kad Vilnius yra „metalinis miestas“. Žiūrovai su tuo visiškai sutinka ir ypač įsišėlsta skambant „Thousandfold“.
Gera proga atsipūsti bei tiesiog pasimėgauti puikiomis melodijomis atsiranda tada, kai „Eluveitie“ atlieka „The Call of the Mountains“ bei „A Rose for Epona“. Atgavus jėgas publika vėl išsijudina išgirdusi dainos „Kingdom Come Undone“ pirmąsias natas.
Vėlgi prisiminus 2015-ųjų metų koncertą prieš akis iškyla erdvi „Lofto“ salė, o kadangi anuomet ji nebuvo sausakimša, poginimosi mėgėjai galėjo šėlti į valias. Šįkart laisvos vietos yra kur kas mažiau, todėl ištikimiausi fanai pasitenkino rankų iškėlimu bei dainavimu drauge su vokalistu. Tačiau atliekant minėtą dainą kolektyvo lyderis lietuviškai suskaičiuoja „viens-du-trys“ ir tada jau išvystame užuominas į pogo judesius.
Dar po kelių dainų muzikantai nulipa nuo scenos, bet raginami gausių aplodismentų, netrukus sugrįžta atlikti pagrindinių savo kozirių. Ch.Glanzmannas dar kartą pagiria vilniečius už palaikymą ypač skambant energingiausioms ir sunkiausioms „Eluveitie“ dainoms ir, žinoma, atsisveikina su „Inis Mona“, kurios priedainį visai šauniai dainavo ir pati publika.
Lyginant šiųmetinį „Eluveitie“ pasirodymą su ankstesniu soliniu koncertu (šveicarai Lietuvoje pirmus du kartus grojo festivaliuose „Ferrum Frost 2009“ ir „Roko Naktys 2014“), nuspręsti kuri viešnagė buvo smagesnė, yra gana sunku. Kaip jau buvo minėta, galbūt patogiau žiūrėti į egzotiškuosius instrumentus buvo 2015-aisiais, tačiau pats grojaraštis įdomesnis buvo būtent šiemet, nes prie gausių hitų prisidėjo pora puikių naujų dainų iš šviežiausiojo disko. Ar scenoje pasigedome Annos Murphy? Ne, nes savo partijas puikiai atliko naujoji vokalistė Fabienne Erni ir visi senieji hitai nuskambėjo tobulai. Kai kuriems kitiems šviežiai prisijungusiems muzikantams gal ir galima rasti priekaištų, tačiau visumoje gavome vis tiek gero folk metalo vakarą. Muzikantai, ko gero, taip pat turėjo likti patenkinti priėmimu ir kai turės vėl kažką naujo pasiūlyti gausiam fanų būriui, būtinai savo kūrybą pristatys ir mums.

Nuotr. aut. Vytenis Jurevičius (https://www.facebook.com/VytenisJureviciusPhotography/)
Visa FOTOGALERIJA