Yra dainininkų, kurie gal ir nesipuikuoja žurnalų viršeliuose, tačiau sunkiu darbu, talentu bei atsidavimu muzikai išsikovojo ištikimų gerbėjų būrio simpatijas ir jas išlaiko daugelį metų. Škotijos rokerį Doogie White galima būtų pavadinti vienu iš jų. Muzikanto biografijoje yra įspūdingų įrašų, tačiau galbūt kai kur pritrūko sėkmės iki to, kad D.White būtų gretinamas su David Coverdale ar Ronnie James Dio. 2012 m. drauge su gitaros virtuozu Michael Schenker į Vilnių atvykęs D.White paliko pakankamai gerą įspūdį, tad turbūt ne vienam melomanui gegužės 15 dieną knietėjo ne tik apžiūrėti naujo klubo "Rock River Club" erdvę, tačiau ir norėjosi dar kartą pasigėrėti seno gero hardroko melodijomis.

Minėtą dieną vaizdingoje Vilniaus vietoje įsikūrusi nauja renginių erdvė atvėrė duris, o kartu ir pakvietė į Doogie White bei grupės "White Noise" koncertą. Maždaug 400 lankytojų talpinanti salė toli gražu nepatyrė anšlago, tačiau netrūko žmonių tiek prie baro, tiek prie scenos.
Jau malonia tradicija buvo tapę tai, kad agentūros "Relax LIVE!" renginiai prasideda preciziškai tiksliai, tad nesinorėjo pavėluoti į koncertą ir šįkart. Bet tą vakarą veiksmas scenoje prasidėjo tik maždaug 20 val. 40 min., kai svečiai daina "Road to Glory" "pakrikštijo" naująją renginio vietą. Po jos atėjo iškart eilė klasikai - atliekamas "Rainbow" kūrinys "Too Late for Tears" ypač pradžiuginantis kai kuriuos žiūrovus.
Šiemet Doogie White atlieka dvi programas - visai neseniai su kitu buvusiu "Rainbow" vokalistu Graham Bonnet dainavo tik šios grupės dainas, o Vilniuje skambėjo kūriniai, kuriuos Doogie sukūrė įvairiais savo karjeros laikotarpiais. Tad netrukus sugrojama viena geriausių autorinių šio dainininko kompozicijų - "Judgement Day", kurią muzikantas įrašė su grupe "Tank".
Jei pirmoje dainoje porą kartų buvo problemėlių su garsu, laikui bėgant ausys priprato prie salės akustikos, garso inžinieriai irgi įsivažiavo, tad didžiąją koncerto dalį viskas skambėjo be priekaištų.
Patys muzikantai irgi neturėjo susikūrę super žvaigždžių įvaizdžio, tačiau šou įsibėgėjus parodė, kad ir be blizgučių galima padaryti malonų ausims ir akims renginį. Iš grupės narių galima pagirti gitaristą Nazzareno Zacconi, kuriam teko itin sudėtinga užduotis - atkartoti tai, ką kadaise yra daręs legendinis Ritchie Blackmore ar Michael Schenker. Žinoma, prilygti šiems muzikantams gali nedaug kas. Vienas iš pavyzdžių - "Before the Devil Knows You're Dead" atlikimas. Pastarąjį kūrinį D.White Vilniuje dainavo ir 2012-aisiais. Šįkart scenoje labai trūko Michaelio charizmos, o ir pats Doogie čia kiek per akivaizdžiai atkartojo R.J.Dio judesius.
Tačiau dainininkas turi įdomios medžiagos ir iš mažiau žinomų laikotarpių. Vienas tokių - kiek neįvertinta grupė "Empire", prie kurios savo laiku yra prisidėję buvę ar esami "Black Sabbath", "Deep Purple" ar "Pyramaze" nariai. Doogie White su šia komanda prieš dešimtmetį įrašė albumą, iš kurio puikią dainą "Manic Messiah" ir išgirstame.
Publika, paties frontmeno ar bosisto Don Roxx paraginta, aktyviai palaikė muzikantus, tačiau retkarčiais jautėsi, kad ne visi žiūrovai yra "padarę namų darbus". Antai, pranešus, kad netrukus bus atliekama bene žinomiausia "Rainbow" albumo "Stranger in Us All" daina "Ariel", salėje įsivyravo... visiška tyla. Tačiau nutilus paskutiniams akordams klubo lankytojai jau negailėjo aplodismentų.
Po lyrinės dalies atėjo laikas ir greitiems kūriniams - apie savo škotiškas šaknis papasakojęs dainininkas sudainuoja "Lord of the Lost and Lonely". Paskui Doogie White pašmaikštauja brexito tema ir pasiūlo žiūrovams pasiklausyti kompozicijos "Great Expectations". Galiausiai muzikantas kone gospelu pristato visus grupės narius, parepetuoja su žiūrovais būsimos dainos priedainį ir atlieka vieną naujesnių savo kūrinių - "Five Knuckle Shuffle". Po to - dar šiek tiek "Rainbow" repertuaro ir muzikantai pradingsta užkulisiuose. Pavieniai šauksmai "we want more", perauga į dainininko vardo skandavimą ir paskatina rokerius sugrįžti. Tiesa, iš pradžių pasirodo tik Nazzareno ir Doogie. Pastarasis prisimena paskutinius koncertus "Rainbow" sudėtyje ir apie tai, kaip gimė daina "Singing Alone", kurią duetas atlieka akustiškai. Po jos į scena lipa ir kiti "White Noise" nariai ir tuomet pristatomas finalinis kūrinys. Doogie papasakoja, kad išskyrus vieną "Rainbow" dainą, kitų šį vakarą skambėjusių kompozicijų bendraautoris yra jis pats, o pabaigai paliko dainą, su kuria jis neturi nieko bendra. Kitaip tariant, dainininkas dedikuoja Anapilin iškeliavusiems kolegoms seną gerą "Rainbow" baladę "The Temple of the King". Jei publika kiek anksčiau dainos "Five Knuckle Shuffle" priedainyje esantį žodį "hallelujah" dainavo labai vangiai, tai šįkart nuo žiūrovų balsų aidėjo salės sienos. Tokia nuostabia gaida ir buvo pabaigtas vakaro pasirodymas - D.White padėkoja susirinkusiai publikai, pasveikina vilniečius su naujo klubo atidarymu ir galutinai nulipa nuo scenos.
Tuo tarpu žiūrovai dar neskuba skirstytis ir aptarinėja vakaro įspūdžius bei dėlioja ateities planus. Kaip jau kai kur buvo rašyta, rudenį sunkiojo roko bei metalo gerbėjams užsukti į "Rock River Club" salę priežasčių tikrai atsiras. Tad tegyvuoja rokenrolas ir naujasis klubas!

Nuotr. aut. Vytenis Jurevičius. Daugiau fotografijų.