Pernai pasibaigus dar vienam anšlaginiam "U.D.O." koncertui, turbūt daugeliui žiūrovų toptelėjo mintis: ei, o kodėl šiandien nebuvo atliktas nė vienas "Accept" koveris? Viso to priežastį išgirdome netrukus - muzikantai pranešė apie artėjantį didelį turą, kuriam kolektyvas trumpam vėl persivadins į "Dirkschneider" ir kuriame bus prikeltas sėkmingiausias "Accept" albumas "Balls to the Wall". Tiesa, sakyti, jog šiemet yra disko 40-metis, nėra visai tikslu, nes Europoje šis darbas išleistas dar 1983-ųjų gale. Gal net būtų buvę įdomiau pagerbti diską "Metal Heart", kuriam šiemet tikrai sukaks 40 ir kurį norėta sugroti koncertuose 2020-aisiais, bet visus planus tada sužlugdė pandemija. Tačiau idėja gyvai atlikti ir kiek primirštas "Balls to the Wall" albumo dainas yra labai sveikintina. Ar pavyks superhitais ir kitomis šio darbo dainomis pritraukti Lietuvos publiką, juolab Vilniuje muzikantai svečiavosi vos prieš 12 mėnesių?
Jei anąkart "Pramogų bankas" buvo tiesiog apgultas senojo heavy metalo fanų, šįkart prie klubo "Kablys" eilės kur kas trumpesnės, tačiau ir apšildančios grupės yra netgi dvi.

Pirmoji jų - tarptautinė komanda "All For Metal", viešinti Lietuvoje jau trečią kartą. 19 val. garsiai pradėjusi groti įžanginė muzika sukviečia klubo lankytojus iš atokiausių kampelių arčiau scenos. Publika pasiskirsto labai įdomiai - trečdalis jos susiburia arčiau muzikantų, taip sudarydami vos ne "fanų zoną". Nors tuščios erdvės parteryje dar yra, likusieji du trečdaliai gan ankštai susispaudę stebi vaizdą nuo pakylos iš tolėliau. O žiūrėti tikrai yra į ką - kolektyvas gauna siaubingas albumų recenzijas, tačiau scenoje daro labai nuotaikingą šou. Grojaraštis pradedamas nuo grupės vardu pavadinto kūrinio, kurį iškart keičia "Fury of the Gods". Vėliau muzikantai prašo vilniečių skanduoti dievo Toro vardą, nes netrukus skambėsianti kompozicija "Raise Your Hammer" yra skirta būtent jam. Dainos gale įspūdingo stoto vokalistas Timas Schmidtas Toro kūju ir pamojuoja, o kur kas smulkesnio sudėjimo kitas vokalistas Antonio Calanna padėto įrankio "nepajėgia" pakelti. Atliekant kūrinį publikos tarpe buvo neįmanoma nepastebėti berniuko, sėdinčio ant tėčio pečių ir taip pat iškėlusio į viršų mažytį kūjį. Į jaunąjį faną atkreipė dėmesį ir patys muzikantai, pakvietę vaiką ant scenos. Berniukui, it legendoje apie karalių Artūrą, pavyksta "pakelti" tą įrankį, kurio neįveikė Antonio ir už tai lietuvis dar kurį laiką pabūna ant scenos drauge su muzikantais.
Linksmybės tęsiasi su "Born in Valhalla", o per ją abu frontmenai nutaria surengti varžytuves, kurio vokalisto raginama publikos dalis garsiau trauks kūrinio priedainį. Po įnirtingos dvikovos galiausiai nusprendžiama, kad teisingiausias rezultatas - lygiosios.
Iki tol be marškinėlių scenoje buvęs Antonio kompoziciją "Mountain of Power" atlieka apsivilkęs grupės atributika papuoštą drabužį. Kažką panašaus jau esame matę pernai - netrukus dainininkas marškinėlius nusivelka ir juos švysteli į publiką, prieš tai dar pasakęs, jog metalo sceną reikia palaikyti, o kitus žiūrovus paragino marškinėlius įsigyti.
Tuomet scenoje lieka vienas kaukėtasis bosistas Florianas Toma. Anąkart Vilniuje jis sugebėjo dainą atlikti įsimaišęs tarp žiūrovų, šiandien jis gausybę ovacijų užsidirba dar kitu būdu - į savo solo partiją įterpia Lietuvos himno melodiją!
Pasirodymui artėjant link pabaigos, muzikantai turi mums 3 klausimus: 1) Ar mums smagu? 2) Ar grupei reiktų sugrįžti į Lietuvą? 3) Ar nusipirksime grupės atributikos?
Tuomet atliekama "Goddess of War" ir kiek ilgiau nei pusvalandį trukusios šėlionės pasibaigia. Buvo smagu, tik galima prikišti kolektyvui, kad viskas buvo labai panašu į tai, ką matėme Vilniuje pernai. Beveik identiškas grojaraštis, tie patys pokštai ir šįkart net šokėjų nebuvo! Per tą laiką "All For Metal" išleido naują albumą, tačiau iš jo šiandien išgirdome tik titulinį kūrinį, o pastarąjį muzikantai netgi grojo "Vakaryje" 2024-aisiais, kai albumas net nebuvo išleistas.
Dabar laikas atokvėpiui, po pertraukos į "fanų zoną" ateina dar daugiau žiūrovų. Scenos gilumoje vis dar kabant audeklui su "All For Metal" logotipu, netrukus pasirodo suomiai "Crownshift". "Nuclear Blast Records" gigantų globoje esanti jauna Helsinkio grupė gerą pasirodymo laiką gauna dėl to, kad jų sudėtyje yra tikras žvaigždynas - gitaristas Danielis Freybergas grojo vėlyvuosiuose "Children of Bodom" bei kitoje šviesaus atminimo Alexi Laiho grupėje "Bodom After Midnight", bosistas Jukka Koskinenas "Nightwish" gretose pakeitė neseniai Vilniuje matytą Marko Hietalą, o būgnininkas Heikki Saari yra ir legendinių "Finntroll" narys.
Kolektyvas savo diskografijoje kol kas turi vos vieną pernai pasirodžiusį eponiminį albumą, kurį beveik visą gyvai ir išgirstame. Pasirodymas pradedamas kūriniais "If You Dare" bei "The Devil's Drug", o tik tuomet muzikantai prisistato Lietuvos publikai. Čia šou elementų beveik jokių nerasime - suomiai tiesiog groja gerą melodic groove/powerį, kuriame tęsiamos Alexi idėjos. Po "Rule the Show" ir "A World Beyond Reach" netikėtai visi muzikantai palieka sceną. Tikrai per anksti baigti pasirodymą - netrukus sugrįžęs vokalistas Tommy Tuovinenas pakviečia dainuoti drauge tuos, kas žino vienos populiariausių "Crownshift" kompozicijų "My Prison" žodžius.
Dabar jau frontmenas pradingsta užkulisiuose, o visų akys krypsta į gitaristus, kurie sugroja puikų instrumentinį kūrinį "Mirage". Po "Stellar Halo" vokalistas prisipažįsta, jog grupei grojaraštyje lieka tik viena daina. "Children of Bodom" taip ir nebuvo lemta sugroti mūsų šalyje, tačiau Alexi Laiho fanai pamaloninami bent taip - atliekamas "Bodom After Midnight" kūrinio "Paint the Sky With Blood" koveris.
Didžiąją dalį pasirodymo gan ramiai stebėjusi publika tik dabar išsijudina. Nors kelių entuziastų bandytas mosh pitas ne visai pavyko, bet žiūrovai aktyviai įsijungė į priedainio skandavimą.
Muzikantai užbaigia apie 40 minučių trukusį pasirodymą, salė dar labiau prisipildo, o mums belieka sulaukti didžiausios žvaigždės. Nors šiandien pagrindinė vakaro grupė koncertuoja "Dirkschneider" pavadinimu, artėjant 21 val. publika ima skanduoti "U.D.O." vardą. Fone skambėjęs "Iron Maiden" kūrinys baigiasi, tuomet pirmasis mums pasirodo būgnininkas Svenas Dirkschneideris, netrukus prisijungia kiti nariai, o grojaraštis pradedamas legendiniu plokštelės traškesiu, pereinančiu į bavarišką melodiją, kurią nutraukia uraganiški "Fast As a Shark" rifai. Po dar vieno klasikinio kūrinio "Living for Tonite" grupės lyderis padaro ilgesnę pauzę, per kurią pasidžiaugia sugrįžęs į Lietuvą ir geriausių "Accept" hitų retrospektyvą tęsia su "Midnight Mover". Išgirstame dar porą kompozicijų ir tada neįprastai anksti pradeda skambėti "Metal Heart" melodija. Salėje vakarėlis jau įsibėgėjo - ant alumi aplaistytų grindų vyksta nedidelis moshas, kiti "Kablio" lankytojai filmuoja kultinio kūrinio atlikimą arba prisijungia prie galingo choro, dainuojančio geriausiai metalistams pažįstamą kompozitoriaus L.van Bethoveno melodiją.
Ką iki šiol sugrojo "Dirkschneider" muzikantai, buvo smagu, bet viską jau esame kažkada matę Vilniuje gyvai. Dabar ateina momentas, kurio prisiekęs "Accept" fanas laukė kelis dešimtmečius. Kaip žinome, dabartinis "U.DO." bosistas Peteris Baltes'as įvairiais "Accept" laikotarpiais yra sudainavęs pustuzinį kūrinių. Muzikantas pasiūlo mums nusikelti į 1981-uosius, kai buvo išleistas trečiasis "Accept" albumas "Breaker". Prieš tai pasvarstęs, kurie šiandien į koncertą atėję žmonės dar nebuvo gimę tais metais, dabar prie mikrofono stojęs bosistas atlieka baladę "Breaking Up Again".
Jei Udo turėjo kelias minutes poilsio, netrukus ir visi likusieji muzikantai trumpam palieka sceną. Gilumoje matome jubiliejaus proga perrašyto albumo viršelį, o fone balsas praneša, kad netrukus nuo pradžių iki galo išgirsime diską, įtakojusį ištisas kartas. Tituliniu "Balls to the Wall" kūriniu pradedama antroji pasirodymo dalis. Tarsi to laikmečio promo nuotraukose arba šios dainos vaizdo klipe, U.Dirkschneideris sugrįžta į sceną pasipuošęs akiniais nuo saulės bei kepure. Be šio hito neįsivaizduojami "U.D.O." koncertai, dar kartą jis galingai nuskamba ir "Kablyje".   
Dabar atėjo eilė dar vienai dainai, kurią esame nekart girdėję - "London Leatherboys", bet nuo šiol bus tik įdomiau. Dabar priėjome tą albumo vietą, kur įrašytos kompozicijos per tiek metų buvo kiek nepelnytai primirštos. "Fight It Back" ir "Head Over Heels" atliekamos tik su trumpais padėkojimais "ačiū" ir "jūs buvot velniškai nuostabūs". Ilgesnės pauzės metu Udo papasakoja apie "Balls to the Wall" albumo svarbą grupei bei praneša sudainuosiantis kūrinį, kurį labai mėgsta - "Losing More Than You've Ever Had".
Vėliau ateina eilė "Love Child" ir "Turn Me On", o per "Losers and Winners" įvyksta nemalonus incidentas. Būgnininkas Svenas nustoja groti bei kreipiasi į kažkokius neramumus kėlusį žiūrovą. "Mes turėtume būti vieninga metalinė šeima", - sako muzikantas bei ieško apsaugininkų, kurie padėtų išspręsti šią situaciją. Netrukus į tą vietą nuskuba pora apsaugos darbuotojų ir koncertas tęsiamas toliau. Kas čia darosi tiems "U.D.O." fanams? Panašus epizodas buvo ir praėjusiame ture, ir netgi ne tik Lietuvoje...
Dabar atliekama niekad "U.D.O." laikais neskambėjusi daina "Guardian of the Night", o po jos U.Dirkschneideris primena, kad liko sugroti tik vieną "Balls to the Wall" disko kūrinį "Winter Dreams". Po lėtos baladės muzikantai atsisveikina iki kitų kartų. Publika prašo rokerių vėl sugrįžti į sceną, o pirmasis tai padaro būgnininkas Svenas. Pasiteiravęs žiūrovų, ar šie dar turi energijos, pradeda mušti "Princess of the Dawn" ritmą. Kaip visada, į priedainio atlikimą buvo įtraukti ir "Kablio" lankytojai.
"Ar norite dar?" - klausia Udo. Taip, žinoma - dabar išgirstame "Up to the Limit". Renginiui visai priartėjus prie pabaigos ir U.Dirkschneideriui pristatant paskutiniąją dainą, turbūt ne vienas 25 metų senumo įvykius menantis metalistas šyptelėjo, kai frontmenas pasakė, jog "this house is on fire". Visa laimė, kad tai tik dainos "Burning" pristatymas, bet ne tikras įspėjimas. Viskas gerai - koncertas saugiai praėjo, heavy metalo veteranai praleido scenoje beveik dvi valandas, o publika, kurios liūto dalį sudarė vyresnės kartos rokeriai, liko patenkinti renginiu.
Kaip buvo minėta anksčiau, tokio turo dėka net ir daug matę "Accept" fanai šiandien turėjo atrasti iki šiol neregėtų momentų. Tačiau jei prisiminsime, kaip apskritai atsirado "Dirkschneider" projektas ir kokiai progai jis buvo sugalvotas, kyla dvejopų minčių. Visgi pripažinkime - netrukus 73-ąjį gimtadienį švęsiantis dainininkas užsitarnavo galimybę rinktis, kokius kūrinius jis pats nori atlikti ir kokiu vardu koncertuoti. Tad daugelio renginyje apsilankiusių fanų teigimu, 10-asis ("Dirkschneider" vardu - antrasis) Udo vizitas Lietuvoje ir vėl buvo sėkmingas. Kas toliau? Gal netrukus įvyks Mission no.XI?

Daugiau NUOTRAUKŲ