Labai dažnai dvi ar daugiau didelio kalibro bei panašaus stiliaus grupės dėl logistinių ar komercinių priežasčių suvienija jėgas bei drauge pasileidžia į koncertinius turus. Neretai į tokias gastroles susiruošia ir kolektyvai, renkantys gana skirtingą publiką. Tokiais atvejais pralaimėtojų taip pat nebūna, nes žiūrovai gali praplėsti savo akiratį, o patys atlikėjai turi galimybę save parodyti kitam klausytojų ratui. Švediško melodic death metal veteranai "Dark Tranquillity" bei portugalų gothic metal legendos "Moonspell" pernai nutarė drauge dalintis scena ir 2024-ųjų rudenį aplankė keliolika Europos šalių. Šį pavasarį atnaujintos "Endtime Signals European Tour" gastrolės pasipildė dar 32 datomis, o į renginių tvarkaraščius buvo įtrauktos ir Baltijos šalys. Plakatuose pirmojo kolektyvo vardas rašomas didesnėmis raidėmis, naujausio "Dark Tranquillity" albumo vardu pavadintas ir pats turas, tačiau antrajai grupei scenoje taip pat skiriama daugiau nei valanda laiko, o tikėtina, kad dėl ilgamečių tradicijų "Moonspell" mūsų šalyje ji turi ne mažesnį fanų skaičių. Balandžio 16 d. abu kolektyvai bei vokiečiai "Hiraes" užsuko į Lietuvą, kur surengė pasirodymą Vilniaus menų fabrike "Loftas".

Pažiūrėti čia vykusio Tarjos Turunen ir Marko Hietala koncerto prieš porą mėnesių plūdo gausybė žmonių, kurie Švitrigailos gatvėje nusidriekė į ilgą eilę. Šįkart tokio antplūdžio nebuvo, tačiau trečiadienio vakarą Naujamiesčio gatvėmis vaikščiojo pavieniai fanai su šiandien pasirodysiančių atlikėjų atributika. 19 val. publika dar šurmuliavo išsibarsčiusi po visas "Lofto" erdves, bet preciziškai tiksliai prasidėjęs renginys sukvietė žiūrovus prie scenos.
Vakarą pradėjo dar gana jauna Žemutinės Saksonijos melodic death metal grupė "Hiraes", bene nuo pat savo veiklos pradžios esanti po leiblo "Napalm Records" sparnu. Sparčiai populiarėjantis kolektyvas šiame ture pristatinėja savo antrąjį diską "Dormant", kurio repertuaras sudarė didžiąją dalį šiandienos grojaraščio. Į "Arch Enemy" klausytoją orientuota grupė startavo nuo kompozicijos "Through the Storm". Pasidžiaugusi suteikta galimybe dalyvauti šiame ture, kolektyvo vokalistė Britta Görtz tęsė pasirodymą su "About Lies". Ankstyvąją kūrybą priminę kūriniu "Under Fire" vėliau muzikantai paklausė vilniečių, kiek iš čia esančių buvo girdėję apie "Hiraes" iki šio vakaro. Į viršų pakilus nedaug rankų, frontmenė pajuokavo, kad šiandien čia yra teritorija, kurią reiks užkariauti, o tam pasitelkta nauja daina "We Owe No One". Vis drąsiau į viršų kumščius ar ragus kelianti publika liko kiek nustebinta, kai įsibėgėjus renginiui Britta pranešė, kad dabar išgirsime paskutinįjį kūrinį "Undercurrent". Vokiečių atliekama muzika gal ir nepasižymėjo originalumu, tačiau apšildymui puikiai tiko ir tas pusvalandis prabėgo labai greit. Žiūrovai muzikantams atsidėkojo šiltu priėmimu, o kai B.Görtz su kolegomis netrukus pasirodė prie savo atributikos stendo, čia pat prisistatė naujieji fanai.
Per pertrauką scena paruošiama mums puikiai pažįstamiems portugalams "Moonspell", Lietuvoje dalyvavusiems tiek vietiniuose festivaliuose, tiek rengusiems savo solinius koncertus. Paskutinį kartą pernykščiame "Kilkim žaibu" Lietuvos publikai matyti atlikėjai šiam vakarui paruošė įvairius grupės gyvavimo laikotarpius apimančią kūrinių retrospektyvą. Pasirodymas buvo pradėtas vienu žinomiausių senųjų hitų "Opium", kurią iškart pakeitė to paties laikmečio daina "Awake". Žiūrovai nuo pat pirmųjų minučių aktyviai įsitraukė į palaikymą, o vokalistui Fernando Ribeiro pakėlus ranką su ragų ženklu, daugiau nieko raginti ar sakyti nereikėjo - vilniečiai iškart atsakė tuo pačiu.
Vėlyvoji portugalų kūryba pristatoma atlikus "Common Prayers" ir "Extinct", o vėliau sugrįžome į dar senesnius laikus - išgirdome "Night Eternal" bei "Finisterra", o paskui net keliais kūriniais atiduodama duoklė albumui "The Antidote". Retrospektyva tęsiama su albumo "Darkness and Hope" laikotarpio kompozicija "Nocturna". Visą vakarą didžiulę juodą skrybėlę scenoje dėvėjęs klavišininkas Pedro Paixão skambant pastarajai dainai taip purtė savo plaukus, kad šis stilingas galvos apdangalas nulėkė ant grindų. Tik atliekant kur kas ramesnę "Breathe (Until We Are No More)" muzikantas savo galvos apdarą vėl užsidėjo.
Tuomet F.Ribeiro mums priminė apie prieš 30 metų pasirodžiusį sensacija tapusį debiutinį diską "Wolfheart", kuriame buvo kūrinys, įrašęs Portugaliją į sunkiosios muzikos žemėlapius - "Alma Mater". Galbūt neatsitiktinai atliekant šią kompoziciją scena nušvisdavo muzikantų gimtosios šalies vėliavos spalvų šviesomis.
Paskui "Moonspell" frontmenas paprašė padėkoti prieš juos grojusiai grupei bei sukelti triukšmą pagrindiniams turo atlikėjams. Dainininkas taip pat prasitarė, kad kitąmet turėtume sulaukti naujo albumo, tad rusenant viltims, jog netrukus gotikinio metalo legendas vėl išvysime netolimoje ateityje, išgirdome paskutiniąją kompoziciją "Full Moon Madness". Skambant gitaros solo, Fernando paliko sceną, tačiau netrukus grįžo su būgnų lazdelėmis. Dainininkas su jomis patraukė prie Hugo Ribeiro mušamų būgnų, taip patalkindamas kolegai atlikti kūrinio finalą.
Apie 70 minučių scenoje praleidęs kolektyvas atsisveikino. Jei laikytume, jog "Moonspell" šiame ture yra apšildančioji grupė, tuomet tai buvo tobulas apšildymas. Jei visgi manome, kad kolektyvo vaidmuo yra didesnis, tuomet galima būtų prikišti teatrališkų elementų (prisiminkime dainų "Vampiria" ar "Axis Mundi" atlikimą Vilniuje) ar dar vieno kito papildomo hito (pvz., "2econd Skin") trūkumą.
Jei suskaičiuoti portugalų koncertų Lietuvoje skaičių vienos rankos pirštų nepakanka, tai paskutinioji šio vakaro grupė "Dark Tranquillity" vieši Vilniuje vos antrą kartą. Prieš 3 metus švedai sostinėje pristatė albumą "Moment", o šįkart atvyko su 13-ojo disko "Endtime Signals" programa. Po pertraukos ir trečioji vakaro grupė užlipo ant scenos lygiai tą pačią minutę, kaip ir buvo planuota. 21.15 val. pirmasis pasirodė būgnininkas Joakimas Strandbergas-Nilssonas, vėliau vilniečiams pamojavo vienas iš senbuvių klavišininkas Martinas Brändströmas. Tuomet įžengė gitaristų trijulė, o jau tik pradėjus groti "Shivers and Voids" ant scenos įbėgo pats Mikaelis Stanne. Jei pirmosios dvi grupės "Lofte" skambėjo puikiai arba iškilę techniniai nesklandumai buvo greit išspręsti, tai šįkart susiliejus visų instrumentų visumai bei vokalui, bendras rezultatas kiek rėžė ausį. Dėl to truputį apmaudu, kad puiki "Hours Passed in Exile" nuskambėjo ne visai taip, kaip tikėtasi. Antrojoje pasirodymo pusėje arba ausys priprato, arba garso inžinieriai labiau pasistengė, nes viskas buvo šiek tiek geriau. Tačiau po internetą klajoja ne viena įgarsininmą keiksnojanti nuomonė.
Šis turas gal labiau skirtas prisiekusiam "Dark Tranquillity" fanui, ne kartą mačiusiam šiuos švedus gyvai, nes Mikaelis pažadėjo šiandien atlikti tiek naujų, tiek senų, tiek ir labai seniai negrotų kūrinių. Kadangi mes matome grupę vos antrą kartą, godžiai imame tai, kai yra siūloma - išgirdome pristatomo naujausio disko dainas "Unforgivable" ir "Wayward Eyes" bei šiek tiek senesnes kompozicijas "Forward Momentum", "Terminus (Where Death Is Most Alive)".
Vėliau už muzikantų nugarų pastatytuose ekranuose įsižiebė disko "Atoma" fragmentai, o nuskambėjęs titulinis šio darbo kūrinys galiausiai išjudino iki tol gan ramiai veiksmą scenoje stebėjusią publiką. Per "Nothing to No One" salės viduryje įsisuko rimtas mosh pit'as bei nedidelė wall of death, kuri nenutrūko ir grojant dar vieną naują dainą "The Last Imagination".
Tuomet atėjo palaimos metas išrankiausiam fanui - muzikantai atliko prieš keliolika metų iš grojaraščių dingusias arba tik neseniai vėl atrastas "One Thought" bei "Cathode Ray Sunshine". Pastaroji kompozicija baigiama žiūrovams skanduojant grupės vardą. Kaip visada, dažnai scenoje su šypsena buvęs Mikaelis šiam momentui taip pat neliko abejingas. Galiausiai grupės lyderis pristatė greta jo šiandien esančius muzikantus. Jei bosistas Christianas Janssonas ir gitaristas Johanas Reinholdzas grojo mums ir prieš 3 metus, tai užpernai prie kolektyvo prisijungęs gitaristas danas Peteris Lyse Karmarkas anuomet dar nebuvo "Dark Tranquillity" nariu. Tačiau pastarajam muzikantui mūsų šalis taip pat nėra neregėta žemė - kitados gitaristas su savo tautiečių grupe "HateSphere" yra Vilniuje apšildęs "Hypocrisy" pasirodymą. Beje, daugiau nei ketvirtį amžiaus "Dark Tranquillity" gretose esantis klavišininkas Martinas koncerto dieną šventė savo 50-metį. Mikaeliui pristačius jubiliatą, publikos tarpe lyg būta bandymų sudainuoti "Happy Birthday", tačiau viską nutraukė "Empty Me" atlikimas. Paskui vėl sugrįžtama prie pristatomo albumo repertuaro ir išgirdome pagrindinį jo singlą "Not Nothing". Tuomet scenos ekranuose suraudonavo disko "Moment" spalvos bei buvo sugrota "Phantom Days". Koncertui einant link pabaigos ištraukiami pagrindiniai koziriai - nuskambėjo "Final Resistance" ir "ThereIn", o muzikantai pradingo užkulisiuose. Žiūrovai iškart pradėjo skanduoti prašymą atlikti dar vieną dainą. Po poros minučių grupė sugrįžo išpildyti šio publikos pageidavimo. Bisui buvo parinktos greitos "The Wonders at Your Feet" bei "Lost to Apathy", tačiau visą vakarą šėlę aktyviausi fanai jau kiek išsikvėpė, tad bandymai moshintis jau nebuvo tokie energingi.
Dar kartą padėkojęs šiandien susirinkusiems žiūrovams M.Stanne pranešė vakarą baigsiantis kūriniu "Misery's Crown". Po tradicinės finalinės dainos muzikantai išdalino publikai mediatorius, būgnų lazdeles, grojaraščius ir galutinai atsisveikino, prieš tai pažadėję čia dar sugrįžti.    
Jei ne išvardinti keli niuansai, renginiui būtų galima rašyti labai aukštą įvertinimą - stiprus apšildymas, puikios pagrindinės grupės. Nepaisant anksčiau paminėtų stilistinių skirtumų, tiek "Moonspell", tiek "Dark Tranquillity" pritraukė skirtingų sunkiosios muzikos žanrų mėgėjus ir jų dėmesį išlaikė nuo pradžių iki pabaigos. Gal apšildančiuosius "Hiraes" stebėjo kiek mažiau žiūrovų, bet buvo akivaizdu, kad publika neatėjo tik dėl vienų ar kitų co-headliner'ių. Prisiminus vieną seną reklamą galima pajuokauti, kad metalo muzika vienija skirtingų pomėgių ir skirtingų kartų žmones.      
O ištikimiausiems "Dark Tranquillity" fanams, kurie liko nepatenkinti įgarsinimu Vilniuje, gyvenimas suteikė antrą šansą - švedai birželį gros kaimyninėje Lenkijoje vyksiančiame renginyje "Mystic Festival", kur bus galimybė palyginti, kaip Geteborgo metalas skamba atviroje erdvėje.  

Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)

Daugiau FOTOGRAFIJŲ