Tai, kad "Wacken Metal Battle" konkursas gali būti puikus tramplinas į sėkmę, jau įrodė kelios grupės, iš kurių bene labiausiai prasimušė suomiai "Battle Beast". Sėkmingai startavęs kolektyvas šiandien susilaukė nemenkos komercinės sėkmės ir jau nebe pirmus metus rengia savarankiškas gastroles po pasaulį. Balandžio 5 d. grupė su dviem lydinčiomis komandomis atvyko koncertuoti į Vilniaus klubą "Rock River".
Susidomėjimas renginiu buvo pakankamai didelis, bet šiltą ketvirtadienio vakarą į klubą žiūrovai dar neskubėjo rinktis – praktiškai be jokių spūsčių pavyksta įeiti į patalpos vidų likus 5 minutėms iki pirmosios grupės pasirodymo pradžios. Tačiau salėje žiūrovų vis gausėjo, tad nuo pat pirmų renginio minučių vyravo pakili atmosfera.
Kaip jau tapo malonia tradicija "RELAX Live!" organizuojamuose renginiuose – viskas prasideda tiksliai numatytu laiku. Ant sienų iškabintas vakaro "meniu" nemeluoja ir šįkart – 19 val. 30 min. ant scenos žengia švedai "Rexoria". Įžangoje esame pakviečiami į išgalvotą šalį, pavadintą grupės vardu, po kurią ir keliaujame gerą pusvalandį. Jei išankstinės nuostatos kiek kėlė abejonių, visgi savo muzika kolektyvas maloniai nustebino. Ką tik debiutinį albumą "Queen of Light" išleidusi ketveriukė pristatė šio savo darbo kompozicijas bei kelias senesnes dainas. Žinoma, galima prikibti  dėl vidutiniško gitaristų pasirodymo (ypač žinant, ką po to išdarinėjo kitos grupės nariai), pats muzikantų įvaizdis irgi buvo gan padrikas. Tačiau savo gal ir neįmantriomis, bet "kabinančiomis" melodijomis "Rexoria" sudomino vis pilnėjančią "Rock River Club" salę, kurioje žiūrovai pakankamai šiltai sutiko pirmuosius svečius. Grupės vokalistė Frida Ohlin iš pradžių aktyviai agitavo užsukti prie atributikos kampelio, kuriame galima įsigyti grupės įrašų. Vėliau dainininkė pauzių tarp dainų metu gyrė Lietuvos publiką bei džiaugėsi galimybe koncertuoti mūsų šalyje. Pusvalandis pralekia labai greit, tačiau jo pakako, kad kolektyvas sudomintų pasigilinti jo veikla atidžiau.

Po 20 minučių scenoje išvystame tarptautinę komandą "Carthagods". Vėlgi tamsus arkliukas – iš pažiūros vos porą narių gatvėje primintų roko žvaigždes. Tačiau, kaip sakoma, įvaizdis dar nėra viskas – nedidukas vokalistas M.Khema nuo pirmų minučių parodo savo balso galimybes, kurios ir yra viena iš dviejų stipriųjų grupės pusių. Antrasis ir bene svarbiausias faktorius, lėmęs sėkmingą pasirodymą – olandų gitaristas Timo Somers, akylesniam melomanui pažįstamas iš kolektyvo "Delain" gretų. Ko verta Nyderlandų gitaristų mokykla, žino kiekvienas save gerbiantis rokeris. Tad būtent tos mokyklos auklėtinis ir "pavogė šou" - jei prieš tai grojusi grupė savo meistriškumo trūkumą bandė atpirkti nuoširdumu, T.Somers pavergė publiką savo talentu ir virtuozišku savo partijų atlikimu. "Carthagods" kūriniai buvo pakankamai ekspresyvus, tačiau pasirodymui persiritus į antrą pusę jau viskas pradėjo supanašėti, tad būtent gitaros soluotės buvo tai, kas neleido nuobodžiauti. Dar yra kiek keista, kai grupės, turėdamos gana nedaug laiko scenoje, jį švaisto coveriams. Senos Yngwie Malmsteen dainos "I Am A Viking" perdirbinys buvo neblogas, bet kur kas smagiau klausytis originalios kūrybos.
Po 20 min. pertraukos patiekiamas pagrindinis šio vakaro meniu patiekalas. Pirmasis scenoje pasirodo būgnininkas Pyry Vikki, kuris įžangos metu stengiasi užvesti Lietuvos publiką ir galiausiai sėdasi prie savo instrumentų. Panašu, kad muzikantui tai pavyko - prisijungus likusiems grupės nariams bei pradėjus vakarą smagia daina "Straight to the Heart", žiūrovai jau negailėjo jėgų ir balsų. Po titulinės naujausio albumo "Bringer of Pain" kompozicijos, "Battle Beast" vokalistė Noora Louhimo pasisveikina su vilniečiais bei miesto svečiais, o vakarėlis tęsiasi su bene geriausiu naujausio albumo singlu "Familiar Hell". Labai nustebino tai, kad publika mokėjo kone kiekvieną šios dainos žodį atmintinai!
Grupės gitaristui Juuso Soinio rankose belaikant alaus bokalą, dainininkė paklausė publikos kaip lietuviškai skambėtų frazė "į sveikatą". Žiūrovų chaotiškas rėkimas galiausiai pavirto į galingą skandavimą, kuris įkvėpė suomį vienu mauku tą bokalą čia pat ir ištuštinti. Numalšinus troškulį galima toliau pristatinėti savo naujausią albumą – pats laikas atlikti dainą "We Will Fight". Tada ateina metas senesnei kūrybai, o prieš "Black Ninja" Juuso rėžia ilgą kalbą apie pirmą vizitą Lietuvoje, pirmą koncertą Baltijos šalyse ir pirmą kartą čia skambančias "Battle Beast‘ dainas.
Energingai šėlusiems fanams pagaliau ateina kelių minučių poilsio metas – suomiai atlieka baladę "Far from Heaven".
Paskui išgirstame kūrinį "Lost in Wars", kurį albume drauge su "Battle Beast" grupe atlieka jų tautietis "Amorphis" frontmenas Tomi Joutsen. Žinoma, šis dainininkas į Vilnių neatvyko, o jo vokalines partijas scenoje visai neblogai sudainavo klavišininkas Janne Björkroth.
Janne šlovės valanda tuo nepasibaigė - pastarajam skambinant "Star Wars" garso takelio melodiją, kolega ateina nešinas alaus buteliu, kurio turinys netrukus atsiranda klavišininko pilve. Įgavus jėgų sugrojama vienintelė daina iš debiutinio albumo "Steel" – "Iron Hand".
Vėliau "Battle Beast‘ vokalistė žiūrovų pasiteirauja, ar kas norėtų pas save pasikviesti svečius į dūzges. Į viršų kyla nemažai rankų, o panorusi susipažinti su vienu iš jų, Noora išsiaiškina, kad šis fanas atvyko iš... Čekijos. Galiausiai vokalistė pakviečia visus šokti pagal dainą "Touch in the Night". "Beje, jūs esat puikūs šokėjai", - pasibaigus dainai tarė "Battle Beast" vokalistė.
Po itin energingo kūrinio "Out of Control", muzikantai palieka sceną. Belaukiant sugrįžtančios grupės nejučia tenka prisiminti šioje pačioje salėje vykusį "Vader" pasirodymą, kur publika buvo irgi gan aktyvi, tačiau kur kas tylesnė, porą kartų pačius muzikantus privertusi pasijausti nejaukiai. Šį vakarą žiūrovai kur kas triukšmingesni, tad greitai muzikantai grįžta pas jų laukiančius gerbėjus. Išgirstame dar porą kūrinių. Buvo smagu, bet kiek mažiau švedų kūrybą išmanančiam žmogui likusios dainos jau pradėjo suvienodėti. Tad tos 90 min. buvo optimalus laikas paklausyti ar pašokti pagal "Battle Beast" muziką. Tik gal kiek apmaudu, kad šiame ture neskamba dainos "Out on the Streets" ar "Sea of Dreams".
Nemažas susidomėjimas renginiu parodė, kad mūsų šalyje yra tokios muzikos mėgėjų, nors sunkiai įsivaizduočiau tokio stiliaus kolektyvą iš Lietuvos, kai esi neformatas televizijai ar radijui, bet nesi pakankamai true tikriems metalistams. Tad su baltu pavydu tenka žiūrėti į Suomiją, kur įvairiausi sunkiosios muzikos stiliai yra klausomi, grojami ir transliuojami. "Vėl didžiuojuosi  būdamas suomiu", - neseniai teko skaityti tokią frazę, kai vienas metalo fanas taip išreiškė savo susižavėjimą nauju "Amorphis" kūriniu. Gal kada nors galėsim taip pasakyt ir apie Lietuvą?..

Nuotr. aut. Mantas Daleckis / Unrest.lt