Frontmeno pasikeitimas neretai reiškia grupės nuosmukį ar net gyvavimo pabaigą. Tačiau būna ir malonių išimčių. Švedai (šiandien teisingiau būtų sakyti - tarptautinėkomanda)  "Arch Enemy" į tokią situaciją buvo pakliuvę porą kartų - nors yra saujelė žmonių, manančių kad po pirmųjų trijų albumų įrašų grupę palikusio Johan Liiva pasitraukimo kolektyvas nieko vertingo nesukūrė, visgi jo "įpėdinė"  Angela Gossow iškėlė grupę į neregėtas aukštumas. Tad nenuostabu, kad gerbėjų tarpe kilo sąmyšis, kai ši gerklingoji vokietė 2014-aisiais užleido savo vietą kanadietei Alissai White-Gluz.  Kad "Arch Enemy" laidoti dar anksti, galėjo įsitikinti fanai Lietuvoje, kai ši grupė tais pačiais metais koncertavo Anykščiuose. Po kiek daugiau nei 3 metų muzikantai atvyko ir į Vilnių.

Renginiui tradiciškai buvo pasirinktas klubas "Loftas", jau kurį laiką tapęs tokio kalibro koncertų nuolatine vieta. Nepaisant to, kad iki pagrindinių žvaigždžių užlipimo ant scenos buvo likę 2 valandos, vakarą pradėjusių švedų "Mindshift" klausėsi jau pakankamai didelis žiūrovų skaičius. Publika negailėjo aplodismentų, tačiau dar nepasidavė vieno iš muzikantų raginimui salės viduryje įsukti circle pit‘ą. Kaip apšildančiai grupei, garsas buvo pakankamai geras, o scenoje muzikantams irgi vargu ar galima rasti priekaištų - viskas pakankamai profesionalu, bet jei nesi metalcore fanas, tai vis tiek "Mindshift" repertuaras "neužkabins" iki galo.
Visgi tas pusvalandis neprailgsta ir už 15 min. scenoje pasirodo ukrainiečiai "Jinjer". Grupės logotipas pakankamai dažnai šmėsčiojo šio turo afišose, ne vienas gerbėjas rekomendavo savo draugams atkreipti į šį kolektyvą dėmesį, tad lūkesčiai buvo dideli. Bet pasigilinus į šios grupės kūrybą apėmė dvejonės. Kaip ir buvo galima numanyti, ukrainiečiai gyvai atrodė kur kas smagiau, nei įrašuose. Tačiau "Jinjer" trūko kažkokio kūrinio, kuris įstrigtų ilgam atmintyje ir atsirastų kitos dienos asmeniniame grojaraštyje. Bet Lietuvos publika muzikantus priėmė labai svetingai ir buvo kur kas aktyvesnė, nei grojant pirmajai grupei.
Pagaliau ateina eilė ir vakaro kaltininkams. Paruošus sceną pasirodymui, iš kolonėlių pasigirsta "AC/DC" daina "Thunderstruck". Kaip jau kažkada paburbėjau anksčiau,  velniai žino kam reikalinga tokia šiandien madinga tradicija. Gal žiūrovai neva labiau išsijudina, gal tos kelios minutės reikalingos "užsivesti" patiems muzikantams?.. Tačiau neretai tas laukimas tik erzina ir pasidaro kur kas smagiau, kai skambant savos kūrybos himnui "Set Flame to the Night" pagaliau išvystame "Arch Enemy" muzikantus.
Per netrumpą karjerą šių metalo žvaigždžių sudėtis gana smarkiai keitėsi, tačiau šiandieninis sąstatas tikrai galingas ir primena "svajonių komandą". Gitaristas Michael Amott - "Arch Enemy"  siela, be kurio nebūtų grupė tuo, kuo yra šiandien. Jis atsistoja "Lofto" scenos kairėje, o už jo įsitaiso būgnininkas Daniel Erlandsson - taip pat "Arch Enemy" išugdytas talentas, tačiau savo karjeros metu spėjęs pagroti su "In Flames" bei "Carcass" bei daugybe kitų grupių. Dar vienas senbuvis bosistas Sharlee D'Angelo yra puikiai pažįstamas "King Diamond" bei "Mercyful Fate" fanams. Ir galiausiai dešinėje scenos pusėje atsistoja vėliausiai į "Arch Enemy" gretas įsiliejęs gitaristas Jeff Loomis, vienintelis iš narių, kuris iki šiol nesilankė Lietuvoje. Jau nebeegzistuojančio kolektyvo "Nevermore"  fanų forumai kone sprogo, kai prieš kelias dienas pastarasis muzikantas prasitarė, kad su jį išgarsinusia grupe tiltų nesudegino ir galbūt ateityje "Nevermore" dar atgims.
Tačiau šiandien J.Loomis sėkmingai koncertuoja su "Arch Enemy" ir būtent naujausiojo albumo kompozicija "The World Is Yours" pradedamas vakaro grojaraštis. Startui kiek pakiša koją garso problemos, bet sulig kultiniu kūriniu "Ravenous" viskas stojasi į savo vėžes ir nuo tada jau galima mėgautis kiekviena koncerto minute. Mėlynaplaukės Alissos White-Gluz vedina grupė atlieka dar porą vėlyvesnio periodo dainų, o galiausiai ateina laikas ir klasikai - "My Apocalypse" yra vienas iš tų hitų, kuriuos fanai labiausiai vertina. Pridėjus puikų apšvietimą, gauname bene pačias įspūdingiausias viso vakaro 5 minutes.
Tačiau "Arch Enemy" Lietuvoje lankosi ne tik su senų dainų bagažu - vos prieš porą savaičių pasirodė 10-asis studijinis albumas "Will to Power", kurį Alissa rekomenduoja įsigyti tolėliau įsitaisiusiame atributikos kampelyje. O kad būtų stimulas jį nusipirkti, atliekama daina "Blood in the Water".
Kone po kiekvieno kūrinio grupės vokalistė pažeria pagyrimų "Lofte" susirinkusiai publikai bei primena žiūrovams, jog dainininkės močiutė yra gimusi Lietuvoje, "netoli nuo čia". Tad Alissa nuoširdžiai džiaugiasi neeiline koncertinio turo stotele.
Vėliau scenoje išgirstame visko - nuskamba, ko gero, geriausia šviežio albumo daina "The Eagle Flies Alone", taip pat atliekami ir A.Gossow periodo kūriniai ("Burning Angel", "No Gods, No Masters").  Galiausiai pasigirsta "We Will Rise" įžanginė melodija, A.White-Gluz iškriokia kūrinio pavadinimą ir visas klubas šėlsta bene didžiausio "Arch Enemy"  hito ritmu.
Po jo šviesos užgesta ir žiūroms belieka skanduoti grupės pavadinimą. Neilgai trukus išvystame būgnininką Daniel Erlandsson, kuris duoda pradžią kūriniui  "Avalanche". Visą malonumą kiek prislopina tai, kad po pertraukos į sceną sugrįžusių muzikantų gitaros nenuskamba taip, kaip girdime įrašuose. Bet J.Loomis ir M.Amott gitarų duetas skamba nepriekaištingai atliekant instrumentinę baladę "Snow Bound", kurios metu į viršų šen bei ten pakyla žiebtuvėlis ar išmaniojo telefono žibintas.
Jausmingą kūrinį keičia vienas pirmųjų "Arch Enemy" hitų "Fields of Desolation", po kurio grupė atsisveikina su Lietuvos publika. Nutilus paskutiniams akordams apima šioks toks nerimas: nejaugi be didelių ceremonijų sceną palikę muzikantai iš tikrųjų nepasirodys? Visgi, iš kolonėliu pasigirsta dar vienas puikus instrumentinis kūrinys "Enter the Machine", kuriam skambant visi "Arch Enemy" muzikantai ateina padėkoti susirinkusiems žiūrovams bei išdalinti trofėjų. Į publiką skrieja būgnų lazdelės, gitarų mediatoriai, o Alissa fanams švysteli ir vakaro grojaraščius. Galiausiai grupė lenkia galvas prieš vilniečius bei miesto svečius ir dabar jau tikrai pabaiga.
Metai dar nesibaigė, laukia dar keli puikūs renginiai, tačiau "Arch Enemy" koncertą galima drąsiai įrašyti į šiųmetinių koncertų Top 3 sąrašą. Kaip pasirodymo metu sakė A.White-Gluz, gal vertėtų grupei į Lietuvą užsukti dažniau? Dauguma žmonių, buvusių tą vakarą "Lofte", tam tikrai pritartų.

Koncerto arganizatorius: Roko naktys
Nuotr. aut. Renata Drukteinytė (Fotogriausmas.lt)
Visa fotografijų GALERIJA