Kol kas paskutinį kartą suomių violončelininkai "Apocalyptica" Lietuvoje lankėsi 2023 m. pradžioje, kai su olandų simfoninio metalo grupe "Epica" būtent Vilniuje pradėjo "The Epic Apocalypse" turą. Per tuos nepilnus 2 metus muzikantai pakeitė būgnininką, išleido naują albumą, o jį pristatyti, kaip jau tapo malonia tradicija, net 3 koncertams užsuko į Lietuvą. Palankūs atsiliepiami iš renginių Palangoje bei Kaune nuteikė, jog ir spalio 20 d. Vilniuje sulauksime gero šou.
Sekmadienio vakarą "Compensa" koncertų salės prieigos tik patvirtino, kad Helsinkio Sibelijaus akademijos auklėtiniams vėl pavyko sutraukti nemažą žiūrovų minią. Daug publikos nepraleido ir apšildančiojo kolektyvo pasirodymo, o toks vaidmuo šįkart atiteko britams "The Raven Age", kurie vietiniams metalistams taip pat neblogai pažįstami. "Iron Maiden" bosisto sūnaus George'o Harris'o įkurta grupė prieš 8 metus Kaune yra apšildžiusi savo tėčio Steve'o Harris'o legendinį kolektyvą. 

Tuomet "The Raven Age" savo diskografijoje teturėjo vos vieną EP, tačiau šiandien heavy metalą grojantys jaunieji muzikantai jau yra pritildę skeptikus, teigusius, jog grupė iškilo tik garsios pavardės dėka. Tiesa, jiems net yra tekę ir frontmeną pakeisti, bet per tą laiką kolektyvas sukaupė nemažą koncertinę patirtį, o kūrybinis bagažas pasipildė net 3 ilgagrojais albumais.    
19 val. ant scenos pasirodo Londono penketukas ir vakarą pradeda nuo pernykščio disko "Blood Omen" kūrinio "Serpents Tongue". Publikai prisistatę muzikantai atlieka dar vieną naują kompoziciją "Nostradamus", o paskui tempas sulėtinamas su ramesne ir kiek senesne daina "No Man's Land".
Po kurio laiko vokalistas Matt'as James'as pats paima į rankas gitarą bei atlieka dar vieną ramų kūrinį "The Journey". "The Raven Age" frontmenas padėkoja anksčiau atėjusiems ir apšildančią grupę nuo pirmųjų minučių stebintiems žiūrovams, o pasirodymas tęsiamas su "Essence of Time". Vokalistas pasidžiaugia, kad kuo toliau, tuo publika vis geriau palaiko muzikantus bei pasiteirauja, ar iš susirinkusiųjų yra matę juos anksčiau. Gal net ir 2016-aisiais "The Raven Age" Kaune scenoje stebėję žiūrovai šįkart nekėlė rankų, nes šiandien girdime visiškai kitus kūrinius, kuriuos atlieka smarkiai atsinaujinusi sudėtis. Šįkart publikos palaikymas buvo tikrai stipresnis, nes Matt'o paprašyti, žiūrovai per "Grave of the Fireflies" klusniai iškelia telefonus su įjungtais žibintuvėliais, o ir apskritai po kiekvienos kompozicijos grupė būdavo apdovanojama gausiais aplodismentais. Prieš finalinę dainą M.James'as pažada su kolegomis laukti gerbėjų prie atributikos kampo bei užleidžia vietą pagrindiniam šio vakaro kolektyvui.
Scena uždengiama baltu audeklu, už kurios aptarnaujantis personalas triūsia visą pusvalandį. Galiausiai foninė muzika pritildoma, net ir per audeklą matome gilumoje blykčiojantį "Apocalyptica" logotipą, o "Compensa" salę užtvindo legendinio kompozitoriaus Ennio Morricone kūrinio "The Ecstasy of Gold" garsai. Kultinio filmo "Geras, blogas ir bjaurus" garso takelis pamažu pereina į "Metallica" dainos "Ride the Lightning" melodiją. Žiūrovus bei muzikantus skyręs audeklas nukrenta ir jau 14-ąjį kartą Lietuvoje besisvečiuojančių violončelininkų pasirodymas įsibėgėja.
Kaip buvo minėta anksčiau, "Apocalyptica" šiuo metu pristatinėja savo 10-ąjį diską "Plays Metallica Vol. 2", kuriame dar kartą sugrįžta prie juos išpopuliarinusios grupės kūrybos naujų interpretacijų. Prieš 7 metus toje pačioje salėje yra vykęs debiutinio albumo "Plays Metallica by Four Cellos" 20-mečiui skirtas pasirodymas, kuriame suomiai buvo sugrįžę prie vien tik violončelėmis atliekamo skambesio (be būgnų ir be vokalo) bei tam turui netgi buvo susigrąžinę senąjį ketvirtąjį narį. Kas yra kitaip šiandien? Šįkart vėl scenoje matome styginiais instrumentais grojančią trijulę, bet prie jų yra prisijungęs naujasis būgnininkas Mikko Kaakkuriniemi. Tad anuo laikotarpiu sugrota bei dabar skambanti "Enter Sandman" skiriasi it diena ir naktis. "Apocalyptica" lyderis Eicca Toppinen'as pagiria vilniečius už ką tik nuskambėjusios dainos palaikymą, o žiūrovų balsų ir rankų taip pat labai reikės per "Creeping Death".
Po dar vieno kultinio "Metallica" koverio "For Whom the Bell Tolls" Eicca užsiminė apie per pastarąsias 1,5 savaitės grupę užklupusias sveikatos bėdas bei kolektyvą varginančias visas įmanomas gripo atmainas. Pasak jo, šįkart muzikantams itin reikės energijos iš žiūrovų, ypač kai grojami itin greiti kūriniai, tokie kaip netrukus nuskambėsiantis "Battery".
Per atokvėpio minutę kolektyvo įkūrėjas plačiau papasakoja apie naująjį diską, bei ypatingą jo kūrinį "The Call of Ktulu", skiriamą buvusiam "Metallica" bosistui Cliff'ui Burton'ui. "Metallica" vieno kertinių asmenų fotografiją scenoje ir matome skambant šiai fenomenaliai kompozicijai.
Po jo be jokių pristatymų einama prie kontraversiškiausios dainos "St. Anger" atlikimo. Visgi publika itin energingai "taškosi" per šį kūrinį.  
- Puiki daina, - juokiasi E.Toppinen'as, o triukšmingais balsais žiūrovai tam tikrai pritaria. Vėliau "Apocalyptica" lyderis papasakoja apie pačią jo grupės pradžią bei siūlo įvertinti, ar muzikantai patobulėjo po 28 metų vėl sugrįžę prie "Metallica" klasikos ir atlieka "The Four Horsemen". Šioje dainoje įdomu tai, kad į ją yra įterpiama "The Unforgiven III" ištrauka. Po trijų dešimtmečių suomiai į metalo hitus žiūri jau iš kiek kitokių perspektyvų, todėl naujausiame albume panašių užslėptų smagių detalių yra ir daugiau.
Po energingų ir greitų "Blackened" bei "Master of Puppets" visiems violončelininkams įnešamos kėdės, ant kurių prisėdę muzikantai pradeda skambinti "Nothing Else Matters" melodiją. Jei prieš tai groję "The Raven Age" turėjo raginti žiūrovus išsitraukti telefonus, tai per "Apocalyptica" pasirodymą jokių priminimų nereikėjo, o vilniečiai patys kėlė į viršų savo išmaniuosius įrenginius.
Tada grupės lyderis pristato trumpam nuo scenos pabėgusius, bet į ją jau sugrįžtančius kitus narius - mokyklos laikų draugą Paavo Lötjönen'ą bei jau minėtą naują būgnininką M.Kaakkuriniemi. Kitas violončelininkas Perttu Kivilaakso, ko gero, iš tikrųjų turėjo sveikatos problemų, nes "Seek & Destroy" pradedama groti be jo, o šis kolektyvo senbuvis pasirodo būtent tuo metu, kai jam reikia atlikti pagrindinę partiją. Tuo tarpu Paavo atrodė bene žvaliausias ir aktyviausias iš visų narių. Visgi po vieno pirmųjų "Metallica" hito atlikimo grupė palieka sceną, nors netrukus atgal atneštos kėdės bei gilumoje įrengtame ekrane rodomi naujausio klipo "One" vaizdai išduoda, kad netrukus suomiai sugrįš sugroti paskutiniojo kūrinio. Taip ir buvo - pabaigai paliekama ši kompozicija, kuriai savo balsą albume įrašė pats "Metallica" vokalistas James'as Hetfield'as ir kurio balsą girdime dabar. Sulig paskutiniais "One" akordais žiūrovai prapliumpa griausmingomis ovacijomis. Tuomet atsistoję visi muzikantai padėkoja Lietuvos publikai, o Eicca fanams pasiūlo nepraeiti pro atributikos stendą, kuriame galima rasti net... "Apocalyptica" arbatos.
- Žiema artėja, o mes nenorime, ka jūs susirgtumėte taip, kaip mes, - šypsosi Eicca.
Deja, Perttu savijauta iš tiesų buvo prasta, nes jis net nepasirodė scenoje paskutiniam nusilenkimui prieš publiką. Visgi muzikantams kažkaip dar teks ištverti porą gastrolių dienų ir tada jau jie turės beveik 3 savaites atostogų.    
Taigi, prieš 25 metus pirmą kartą pas mus atvykusių suomių 14-asis vizitas Lietuvoje baigėsi. Kaip visada, iš "Apocalyptica" gavome tai, ko tikėjomės, bet drauge ir buvo truputį kitaip nei ankstesnius kartus. Ar sulauksime 15-osios viešnagės? Tikėtina, kad taip. Juolab yra ir proga - 2026-aisiais sukaks 30 metų nuo to momento, kai su savo debiutiniu disku suomių violončelininkai sensacingai įsiveržė į sunkiosios muzikos Olimpą bei susirado Lietuvoje ištikimų fanų būrį, kurie gausiai renkasi į "Apocalyptica" koncertus.     

Nuotr. autorius Vytenis Jurevičius (Vytenis Jurevičius things)