Nuo pirmojo "Amon Amarth" vizito Lietuvoje prabėgo jau daugiau nei 7 metai. Jei praleidote švedų šou festivalyje "Kilkim Žaibu 2009" arba vis dar keiksnojate viso to pasirodymo metu šniokštusį lietų, šių metų gruodžio 10 d. vėl pasitaikė puiki proga išvysti šią grupę scenoje Lietuvoje. Šią Vilniuje vėlgi ir lijo, ir snigo, tačiau šįkart žiūrovams gamtos stichijos neturėjo kelti galvos skausmo - renginys buvo numatytas uždaroje patalpoje, kuri sunkiosios muzikos gerbėjus sukviečia vis dažniau. Po vasaros atsinaujinęs.menų fabrikas "Loftas" viliojo ne tik pagrindinių vakaro žvaigždžių vardu, tačiau ir iki šiol mūsų šalyje neviešėjusiu, tačiau metalistams puikiai žinomu kolektyvu - "Grand Magus".

Būtent noras nepavėluoti į pirmosios grupės pasirodymą atginė į Švitrigailos gatvę kiek anksčiau. Iki renginio pradžios likus 20 minučių "Lofto" prieigose driekėsi ilga žiūrovų eilė. Vaizdas lauke kiek priminė pavasarį čia pat vykusį "Cannibal Corpse" koncertą, tačiau šįkart eilė judėjo pakankamai greit ir prireikė tik maždaug 10 minučių, kad pakliūtum "Lofto" vidun. Dar vienas malonus netikėtumas - likus porai minučių iki renginio starto bei dar nespėjus įsigilinti į atributikos stendų pasiūlą, gęsta šviesos ir ant scenos žengia "Grand Magus" trio. Sėkminga vakaro pradžia turėjo muzikantams gerokai pakelti ūpą - plojanti artipilnė salė, pirmosiose eilėse vieno fano mojuojamas "Grand Magus" logotipu papuoštas audeklas. Pastarasis momentas neliko nepastebėtas "Grand Magus" lyderio JB. Muzikantas iškeltu nykščiu įvertino tokį palaikymą ir pradėjo savo pasirodymą. Trijulė atlieka "festivalinę" savo programą - per 45 minutes sugroja įsimintiniausius kūrinius, kurie yra gerai žinomi net ne "Grand Magus" kūrybos ekspertams. Nuo scenos sklindanti senosios mokyklos heavy metalo dvasia buvo gyva ir tarp žiūrovų: net ir kukliausius telefonus į viršų kėlę žiūrovai čia pat buvo drausminami apsaugos darbuotojų. Gal ir gerai - kaip senais gerais laikais visi susirinkusieji išgyveno "čia ir dabar" jausmą, nors vienas kitas filmuotas video po kelių dienų visgi pasklido virtualioje erdvėje. 
Pirmąkart Lietuvoje besilankantį kolektyvą vertėtų laikyti specialiuoju renginio svečiu, o ne apšildančiąja grupe, tad "Grand Magus" trijulei šviesų ir garso nebuvo pagailėta, nors scenoje teko tenkintis šiek tiek mažesne erdve. Tačiau pastarasis faktas vargu ar turėjo sukelti grupei diskomfortą - gitaristas ir vokalistas JB, bosistas Per bei būgnininkas Ludwig puikiai išsiteko scenos priekyje ir pabaigę savo pasirodymą galėjo savimi didžiuotis - viso koncerto metu buvo jaučiamas stiprus publikos palaikymas, o finalinės dainos "Hammer of the North" melodiją su muzikantais dainavo visa salė. Tikrai smagi vakaro pradžia belaukiant pagrindinių vakaro žvaigždžių (tiesa, koncerte tikrai apsilankė ne vienas žmogus, kurie į koncertą ėjo būtent dėl "Grand Magus").
Po to sekė gerą pusvalandį trukusi pertrauka, per kurią suderinami instrumentai bei dar labiau užsipildė "Lofto" erdvė. Dūmų uždanga, skambanti įžanginė melodija bei po vieną į sceną įžengiantys "Amon Amarth" muzikantai. Dviem senesniais kūriniais ("The Pursuit of Vikings" ir "As Loke Falls")  pradėję pasirodymą muzikantai vėliau pereina prie šiemet išleisto albumo "Jomsviking" repertuaro. Pauzių tarp dainų metu "Amon Amarth" frontmenas Johan Hegg taisyklinga lietuvių kalba padėkodavo už palaikymą arba palinkėdavo skalsaus gėrimu tardamas "į sveikatą".
Maždaug nuo antros dainos publikos tarpe atsirado pirmosios mosh bei circle pit užuomazgos.
Iki šiol sunkiosios muzikos koncertuose dideles neužpildytas erdves efektyviai išnaudodavo entuziastingi žiūrovai, kurie surengdavo "mirties sieną" ar anksčiau išvardintas linksmybes. Šįkart dėl neregėtai didelio žmonių kiekio energingiausių fanų bandymas moshintis retkarčiais primindavo pasistumdymą visuomeninio transporto stotelėje piko metu. Visgi antrojoje koncerto pusėje žiūrovų gretos išsibalansavo ir tą vakarą pamatėme visas įmanomas šėlionių formas. Be to, gausus žiūrovų būrys padėjo gan saugiai keliems fanams plaukti per rankų jūrą.
Tą vakarą nuskambėjo pačios laukiamiausios kompozicijos, o tai nustumia į šalį visus trūkumus (buvo galima retkarčiais prisikabinti dėl garso, o patys muzikantai labai pergyveno dėl to, kad Vilniuje and scenos netilpo dekoracijos).
Visi muzikantai buvo pakankamai aktyvūs ir scenoje jautėsi lyg namie. Beje, tik ilgametį būgnininką Fredrik Andersson neseniai pakeitęs naujasis narys Jocke Wallgren mūsų šalyje svečiavosi pirmą kartą. Artistiškasis vokalistas Johan Hegg sėkmingai užpildydavo pauzes tarp dainų, o pats didžiausiais furoras kilo atliekant "Death in Fire", "Raise Your Horns" bei paskutiniąją dainą "Twilight of the Thunder God".
Yra tekę matyti ne vieną koncertą, kurio metu žiūrovai iš pradžių gan santūriai stebi pasirodymą, o tik renginiui įsibėgėjus pradeda šėlti drauge su grupe. Apie "Amon Amarth" ir "Grand Magus" pasirodymą galima būtų pasakyti taip: vikingai užkariavo Lietuvos publiką be jokio pasipriešinimo - nuo pirmųjų iki paskutiniųjų sekundžių į viršų kilo bokalai, "ragai" ar čia pat įsigyta atributika. Svečiai neslėpė pasitenkinimo čia susirinkusia publika ir pažadėjo vėl susitikti "labai greitai".
Žiūrovams taip pat reikia labai greitai atgauti jėgas - jau ateinantį savaitgalį įvyks du verti dėmesio renginiai - 16 d. vilniečiai "Katedra" švęs 30-ąjį gimtadienį, o dar po poros dienų "Lofto" sienas drebins "Sabaton". Skål!

Nuotr. aut. Inga Šileikaitė (Facebook.com/NoPhotos). Visa FOTOGALERIJA.