Kauniečiai "Thundertale" visada savo gerbėjams buvo matomi, tačiau pastaruosius kelis metus dažniausiai tai būdavo projektai su kitais atlikėjais, pasirodymai miestų ar visos Lietuvos šventėse, bet soliniais koncertais muzikantai džiugino gan retai. Vienas kitą keičiantys nauji projektai piršo dvejones, kaip visa tai atsilieps tolesnei grupės kūrybai, juolab daugiau nei dešimtmetį sulaukdavome iš "Thundertale" tik pavienių singlų (išskyrus du diskus, įrašytus drauge su kitais atlikėjais). Apie naują albumą kalbų lyg ir nebuvo, o viltis išgirsti žadėtą ilgai rašytą metalo operą sulig kiekvienais metais ruseno vis mažiau. Visgi prieš šiųmetinę Vilniaus knygų mugę sulaukėme dvigubos naujienos.
Bet iš pradžių nusikelkime į 2013-uosius. Ką tik pasirodęs Kauno rokerių albumas "Žemėj Lietuvos" buvo labai gražiai išleistas, tačiau sunkiosios muzikos mėgėjų tarpe jis buvo sutiktas gan nevienareikšmiškai - jo turinį sudarė liaudies, partizaninės ar TV projektuose skambėjusios dainos, o nacionaliniame eteryje kolektyvas šmėžavo dažniau nei metaliniuose renginiuose. Po savo veiklos 10-mečio paminėjimo muzikantai prisipažino rašantys naują programą, kurią sudarys "gerokai sunkesnės ir stipresnės" kompozicijos. Pirmuosius vaisius išgirdome 2015 m. pradžioje, kai koncertuose buvo atlikti keli kūriniai, turėsiantys patekti į būsimą albumą "Pranašystė". Pačios operos premjera įvyko tų metų festivalyje "Mėnuo Juodaragis".

"Panašu, kad televizinių projektų metas grupei baigiasi. "Mėnuo Juodaragis" metu "Thundertale" žada nustebinti ir ištikimus fanus, ir skeptikus – didžiojoje scenoje pirmąkart bus pristatyta visiškai nauja programa, teatralizuota muzikinė sakmė "Pranašystė". Kolektyvas griaudės gerokai pakitusiu ir pasunkėjusiu skambesiu, nauju įvaizdžiu, brandesne ir ideologiškai griežtesne kūryba". Taip buvo rašoma to meto pranešimuose, o fanams beliko tik apsišarvuoti kantrybe ir laukti žinių iš įrašų studijos. 
Naujieji kūriniai dar ne kartą skambėjo scenoje, tačiau netrukus "Thundertale" drauge su Valstybiniu dainų ir šokių ansambliu "Lietuva" bei Lietuvos kariuomenės orkestru pasinėrė į artėjančiam šalies 100-mečiui skirtos programos "Kilkim, broliai, sakalais!" kūrimą. Netrukus po to buvo pastatyta dar viena roko opera "Priesaika", o vėliau įvyko reikšmingų permainų ir pačių "Thundertale" sudėtyje. Kai po dešimtmečio jau atrodė, kad "Pranašystės" išleidimas labai miglotas, galiausiai muzikantai pranešė - 2025 m. vasario 27 d. šis darbas pasirodys (kol kas) skaitmeniniu formatu.
Minėtos Vilniaus knygų mugės pirmosios dienos rytą populiariausiose internetinėse muzikos klausymo platformose sulaukėme visos operos, kuri keliavo iki klausytojo nuo pat 2015-ųjų. Pats faktas negalėjo nedžiuginti, bet jei grupė iki tol melomanus lepindavo leisdami savo kūrybą net ir ne itin populiariais formatais (DVD singlas, CD knyga, koncertinis DVD), o jų apipavidalinimui skirdavo itin didelį dėmesį, šįkart yra gan neįprasta neturėti galimybės apčiuopti ir bandyti įsigilinti į naująjį kauniečių darbą, kai prieš akis tėra tik viršelis ir dainų sąrašas. Tačiau šiuo atveju turinys ir yra svarbiausia.
Keli "Pranašystės" kūriniai buvo publikuoti anksčiau ("Iškelt kirvius", "Tavim tikiu"), dar buvo paviešintos poros kompozicijų geros kokybės koncertinės versijos ("Pranašystė", "Pamiršti Dievai"). Be to, dalį programos buvo galima rasti legendinio Jono Zarrazos filmuotoje medžiagoje, bet nemaža metalo operos dalis išliko tik koncertų lankytojų atmintyje. Tad pagaliau į vieną vietą sudėti albumo kūriniai vieniems klausytojams atgaivins dešimtmečio prisiminimus, kitiems suskambės visiškai naujai.
Kai 2015-aisiais pasirodė pirmieji video iš įrašų studijos bei pirmoji daina ("Iškelt kirvius!"), buvo nurodoma, kad su įrašais dirba mums puikiai pažįstamas Latvijos garso režisierius Gintas Lundbergas. Kaip žinome, per tą dešimtmetį "Thundertale" lyderis Laurynas įsirengė savo studiją ir padėjo išeiti į pasaulį daugybei įrašų, bet šis faktas pavėlino "Priesaikos" išleidimą. Kadangi virtualioje erdvėje informacijos pateikiama minimaliai, galime tik spėlioti, kuri albumo dalis įrašų gimė Latvijoje, o kokie darbai buvo pabaigti Lapėse. Jei iš tikrųjų kai kurias dainas ar jų dalis skiria visa dekada, už garso kokybę reikia tik pagirti - visa "Pranašystė" yra sėkmingai sulipdyta į vientisą darinį.
Į studijinę metalo operos versiją pateko 16 kūrinių, iš kurių beveik pusė yra interliudai ar dainas jungiantys instrumentiniai intarpai. Likusios kompozicijos turėjo gerokai nustebinti skeptikus, laukusius "Žemėj Lietuvos" tęsinio, labai šviežiai jos skamba ir šiandien. 2015-aisiais publikavus pirmąsias "Pranašystės" ištraukas, vienas komentatorius gal juokais, o gal rimtai paklausė, ar grupė dabar gros pagan metalą. Reik pripažinti, vietomis tai atrodo pakankamai arti tiesos - pvz., įsiklausykite ant kokio pamato sudėtas kūrinys "Sparnai". Bet jei šį "Thundertale" darbą reiktų padėti į konkrečią lentyną, tiksliausia jį būtų priskirti heavy metal žanrui, savo masyvumu gerokai pralenkiantį net pirmus 3 ankstyvuosius kauniečių diskus. Kaip dera konceptualiam darbui, visame albume jaučiamas vientisumas, tik į pačią pabaigą kiek sulėtinamas tempas, o finalinė kompozicija "Tavim tikiu" labiau skamba kaip bonusinis kūrinys, bet ne kaip metalo operos dalis (tačiau tai tikrai nėra blogai). Tiesa, to laikmečio "Thundertale" koncertų metu neretai būdavo į grojaraščius įterpiama ir liaudies daina "O kai saulutė tekėjo". Ko gero, į albumą ji nepateko todėl, kad dar 2016-aisiais buvo išleista singlu. Bet jei "Pranašystė" ateityje įgaus fizinį pavidalą, būtų labai smagu diske surasti ir ją. Reziumuojant bei bandant išskirti labiausiai patikusias dainas, verta paminėti greitas "Sparnai", "Perkūno kary" bei kur kas lėtesnę, tačiau vis tiek sunkią ir galingą "Akmenys tyli".  
Jei "Pranašystė" klausytojams buvo pateikta taip, kaip esame įpratę šiais laikais (t.y., išleidimo dieną darbas atsirado visose muzikos klausymo platformose), tai antrasis albumas "Karalių kraujas" buvo pristatytas visiškai old-school'iniu būdu. Prieš knygų mugę pasirodžiusiuose pranešimuose muzikantai užsiminė, kad pirmieji naująją operą išgirs LP įsigiję klausytojai. Tai reikėjo suprasti tiesiogine prasme - vasario 27 d. buvo pradėta prekiauti vinilinėmis plokštelėmis, o internete iki šiol įmanoma išgirsti tik mažytes jos nuotrupas. Taip tarsi grįžtame į tuos laikus, kai albumą parduotuvėje išsirinkdavome pagal viršelį arba mėgstamo kolektyvo naująjį darbą griebdavome net negirdėję nė vieno kūrinio. Panašiai ir čia - Žygimanto Augusto kitą gyvenimo pusę parodanti anksčiau "Odė gyvenimui" vardu žinoma roko opera "Karalių kraujas" dar gana nauja ir ją yra matę kur kas mažiau žmonių nei, tarkime, 2019-ųjų "Priesaiką". Tad daugelis plokštelės klausytojų apie albumo turinį neturės susidarę išankstinės nuomonės. 
Pirmas dalykas, kritęs į akis vos paėmus LP į rankas - operos pavadinimas išspausdintas didesnėmis raidėmis nei "Thundertale" vardas ir tik perklausius albumą galima suprasti to priežastį. Jei plokštelę įsidėsite į savo patefonus iškart po "Pranašystės" perklausos, iš pradžių gali kilti dvejopų minčių. Tačiau jei klausytojo muzikinis skonis yra platus arba atidžiai sekėte visą Kauno rokerių karjerą, "Karalių kraujo" nei skambesys, nei turinys neturėtų labai nustebinti. Reikia priminti, kad greta "Thundertale" muzikantų čia vėl sutiksime net 3 kitus atlikėjus (Gabrielę Kuzmickaitę, Martyną Žukauską ir Adomą Jurevičių), o rokerių frontmenas Laurynas lead vokalo partijas atlieka vos 2 kūriniuose. Tačiau ir likusios kompozicijos, net ir pačios lengviausios, tikrai įsivaizduojamos su Lauryno vokalu ir gali skambėti soliniuose "Thundertale" koncertuose. Viena jų ("Sapnai") tikrai buvo atlikta Vilniuje akustinio pasirodymo metu.
Už plokštelės apipavidalinimą vėl galima pažerti pagyrų - prie LP pridedamas 4 psl. gausiai iliustruotas lankstinukas su dainų žodžiais. Nemačiusiam roko operos klausytojui tai gali padėti suprasti visą istorijos siužetą, tačiau dar klausimų gali kilti. Pvz., plokštelėje rasime 8 kompozicijas, kurias perklausyti pakanka pusvalandžio. Tad įdomu, ar liko kūrinių, skambėjusių scenoje, tačiau į albumą nepatekusių? Teigiamu atveju labai smalsu, ar bus paviešinta kažkas daugiau, jei "Karalių kraujas" ateityje visgi bus patalpintas ir internete arba talpesniame CD diske.
O tarp LP dainų randame tiek griežtesnio skambesio kūrinių, tiek ir labai ramių bei lyriškų kompozicijų. Pastarosiose yra intarpų, kur girdime fūzuotas gitaras, tačiau apskritai "Karalių kraujo" skambesys kiek švelnesnis nei "Pranašystės". Iš labiausiai įsiminusių dainų verta paminėti sunkiausias jų - Lauryno atliekamą "Neramūs laikai" bei finalinę "Vėliavos pakils", kurioje operinis vokalas puikiai įsikomponuoja į "Thundertale" gitarinį skambesį.
Albumas "Karalių kraujas" pralekia labai greit, tad jei opera kūrinių visgi turi daugiau, po vieną papildomą dainą kiekvienoje vinilo pusėje tikrai nepamaišytų. O nemėgstantys spėlioti gan greit galės viską išvysti savo akimis - gegužės 31 d. grupė su anksčiau išvardintais solistais pasirodys Raudonės pilies festivalyje.
Apibendrinant abu kauniečių darbus - "Pranašystė" skirta ankstyvųjų "Thundertale" fanui, o "Karalių kraujas" - vėlyvesnes programas "Priesaika" ar "Kilkim broliai, sakalais" pamėgusiam klausytojui. Bet abu albumai savaip įdomūs, verti klausytojo dėmesio ir vietos melomano lentynoje. "Priesaikos" dainos gal ir nenurungė didžiųjų grupės hitų, tačiau dėl skambesio, idėjos bei jos realizavimo visas šis darbas yra bene geriausia, ką kolektyvas yra išleidęs. "Karalių kraujas" - tiesiog gražus ir kokybiškas leidinys tiek prisiekusiam fanui, tiek vinilų kolekcionieriui. 

Vertinimai:

"Pranašystė" - 4,5/5
"Karalių kraujas" - 4/5