Daugiau nei 4 metus teko laukti kauniečių grupės "Thundertale" naujo studijinio darbo, kol 2013-ųjų pabaigoje buvo išleistas albumas "Žemėj Lietuvos". Šįkart klausytojams muzikantai pateikė 2 disko variantus - standartinio CD bei CD-knygos pavidaluose.
Iš pradžių pakalbėkime apie vizualinę pastarosios versijos pusę. CD knyga gal ir nėra naujiena Lietuvos muzikos padangėje (susidomėjusieji gali pavartyti "Ledo Tako" katalogą), tačiau paėmus "Thundertale" albumą į rankas beveik nekyla abejonių, kad tai yra, ko gero, kokybiškiausiai išleistas tokio formato diskas: daugybė nuotraukų iš "Thundertale" gyvenimo, dainų tekstai bei žalvarinis medalionas su grupės simbolika - puiki dovana tikram gerbėjui. Pastarasis "bonusas" ateityje gali tapti itin geidžiamu ir ieškomu trofėjumi kolekcionieriams.
Dar kartą žvilgtelėję į "Žemėj Lietuvos" viršelį (juk ne vienas čia įžvelgiate Vytį?) pereikime prie muzikinės pusės. 20 dainų ir daugiau nei 70 minučių muzikos - ne per daug vienam diskui? Taip galėtume sakyti, jeigu "Žemėj Lietuvos" būtų eilinis studijinis opusas. Tačiau turėkime omenyje ir tai, kad jau 4 metus teko laukti naujo įrašo (neskaitant 2010 metais pasirodžiusio akustinio DVD). Ir nepaisant to, kad muzikantai diską vadina tiesiog "ketvirtuoju studijiniu albumu", pagal albumo struktūrą pirmas pavadinimas ateinantis į galvą, ieškant atitikmenų užsienyje - "Kiss" diskas "Smashes, Thrashes & Hits". Kodėl? Tie, kas akylai sekė "Thundertale" grupės narių veiklą per pastaruosius 4 metus, iš tų 20 dainų nemažą dalį tikrai bus girdėję koncertuose, tv projektuose ar rinktiniuose albumuose. Ar tai pliusas ar minusas, kiekvienas gali spręsti pagal save, tačiau visgi tos 70 minučių prabėgs kur kas greičiau, nei tarkime, klausant kurios nors progresyviojo metalo grupės visiškai naujos kūrybos.

Iš naujų "Thundertale" dainų, kurios sukurtos nesiremiant liaudies kūryba, galima būtų išskirti "Kilkim, broliai, sakalais!" bei "Kova". Tai gana tradicinės "Thundertale" dainos, sukurptos pagal vėlyvosios kūrybos formulę. Galime prikišti nebent per dažnus lyrinius nukrypimus ir galingesnio užtaiso trūkumą.
"Žemėj Lietuvos" galime atrasti ir naujai perrašytų senų kūrinių ("Mes dar turim jėgų") arba atgimusių su naujais tekstais ("Švieski, žvaigžde, aukštai", "Kol viltis gyva"). Jei kažkada minėjau, jog "Thunder Take Me Away" geriau skamba nei "Švieski, žvaigžde, aukštai", tai jau porą metų ši nuomonė paslėpta giliai giliai...
Šiame albume randame ir porą cover’ių. Jei galėtume ginčytis ar dainos "Ties riba" originali versija buvo verta kažkada laimėti "Eurovizijos" konkursą, dėl vieno dalyko galime būti teisūs - "Thudertale" perdirbinys skamba tikrai smagiau nei graikiškoji versija. Sekantis perdirbinys - uteniškių grupės "Siela" 20-mečiui pergrota "Gėlės užsimerkia" - galbūt geriausias disko kūrinys, nepaisant to, kad paklausius originalą, buvo šiek tiek neramu, kaip "Thundertale" susitvarkys su tokia užduotimi.
Na, o kaipgi be lietuvių liaudies dainų bei kūrinių, sukurtų pagal žinomų poetų eiles? Poną Zenoną iš Sibiro dainos "Augo kieme klevelis" ar "Palinko liepa šalia kelio" šiurpina. Aš pasakyčiau kitaip - tai kūriniai, įvilkti į jaunimui skirtą rūbą. Ar tai turėtų kelti šiurpą? Tikrai ne. Tačiau muzikinę pusę objektyviau galėtų įvertinti užsienietis, kuriam nieko nesako Maironio ar Paulio Širvio vardai. Mums - įdomu ir gražu, tačiau nuspėjama.
Reziumuojant gal ir galima būtų padejuoti, kad antrasis kauniečių diskas "Milžinai" vis dar išlieka "Thundertale" kūrybos etalonu, tačiau džiugu, kad muzikantai rado savo nišą, joje tvirtai laikosi ir sėja patriotiškumo sėklą jaunimo tarpe. Tad "Žemėj Lietuvos" gal ir netaps Lietuvos roko muzikos klasika, kurią privalo turėti kiekvienas save gerbiantis metalistas. Tačiau jį drąsiai galime statyti šalia "Žalvarinio" albumo "Žalio vario" ar "Skylės" disko "Broliai", kaip naudingą dovaną užsieniečiui, puikiai reprezentuojančią mūsų šalį.



© 2013 Creative Industries