Labai draugiškas komercinėms radijo stotims albumas. Žinoma, sunkesnių "Vices and Virtues" gabalų lietuviškos stotys negrotų nieku gyvu ir vengtų kaip baisiausio šėtono apreiškimo žemėje (kas išties juokinga), bet daugumą popsesnių gabalų greičiausiai neatsisakytų pagroti ir pas mus, žinoma, tik tuo atveju, jei žinotų, kas tokie ART OF DYING apskritai yra. Tiesa, Amerikoje šio kolektyvo populiarumas vis auga ir didėja, bet kol kas vyrai dar negali pasigirti kultinės grupės statusu, dėl kurios merginos į sceną mėtytų savo liemenėles, o vaikinai griūtų po turo autobusų ratais. Tai dar greičiausiai bus ateityje. Bet grupė, reikia pasakyti, sparčiai juda to link ir gan sėkmingai.

Albumas pradedamas griausmingai ir išties su gera energija. "Die Trying" ir "Get Thru This" išties sprogsta jaudinančiu ir patrakusiu užtaisu. Bėda ta, kad iškart po tokios pradžios seka duoklė komercinėms radijo stotims ir visas smagumas nejučia ima garuoti kaip kamparas. Na, juk taip negalima - pradžioje suintriguojama, o po to nusprendžiama, kad bus gerai bet kaip. Ne, čia bet kaip tikrai netinka. Be to dauguma dainų jau girdėtos pirmajame albume (šis įrašas - debiutas dideliame leible). O tokiuose gabaluose kaip "Sorry", beje, kažkuo labai primenančiu UGLY KID JOE atliekančius Harry Chapin hitą "Cat's in the Cradle" bei tolesnėmis dainomis kaip "I Will Be There" ar "Best I Can" dedamos aiškios pastangos sužavėti švelnesne muzika besižavinčius žmones. O tai jau primena parsidavinėjimą. Visiems geru nebūsi... O ART OF DYING nori būti! Nuo to gi priklauso ir auditorijos kiekis. Kalkuliatorius tuomet tampa geresniu draugu nei nuoširdumas. Ką gi tai grupės pasirinkimas. Beje, bent jau gerai, kad minėtos popsesnės dainos pamaišytos su griežtesnėmis, todėl tai šiek tiek gelbėja situaciją ir sacharinas nelenda taip labai stipriai per gerklę. Apskritai, savu atlikimu ir melodijomis jos tikrai nėra blogos, bet labiau tiktų kokiam seilėtam boyband'ui, o ne roko grupei. Ech, tie taip gražiai žvangantys pinigėliai - per juos dažnai ir žūsta visi šviesiausi idealai. Kūryba virsta produktu ir taip paneigia savo pirminę paskirtį bei prasmę - išlaisvinti kūrėją, o ne priversti jį derintis prie kažkieno skonio. Bet yra kaip yra. Kaip yra pasakęs Leonidas Donskis - yra kuriantieji laikmetį ir yra jo kuriamieji. ART OF DYING, deja, tektų pastarųjų vaidmuo.

Taigi albume viršų vis dėl to paima pop įtakotos ašaringos dainelės apie meilę ir kitas nelaimes, tarsi nužengusios tiesiai iš kokių nors N'SYNC įrašų. O ir sunkios dainos ne visos gali pasigirti grupei būdingu skambesiu. Anaiptol - netgi kyla klausimas ar toks apskritai yra. Vietomis ART OF DYING primena DISTURBED, vietomis NICKELBACK, bet būti savimi, ko gero, sekasi blogiausiai.

Ir visgi nepaisant, skolintų temų, skambesių ir padlaižūniškumo komercinei muzikai albumas "Vices and Virtues" nėra visiškas nesusipratimas. Ir jis nesibaigia po pirmų dviejų stiprių dainų. Tik tenka beklausant nejučiomis suprasti, kad girdi skambant grupę vienu pavadinimu, o visi garsai kalba priešingai. Taigi perklausyti bent vieną kartelį tikrai verta, o po to nepatikusius gabalus galima tiesiog praleisti. Mozaika nuo to nesubyrės :)


Įvertinimas: 6,5/10

Virgis Šidlauskas