Milžiniškas dirižablis sulingavo ir, smigdamas į žeme baigė savo egzistavimą. Daugybė fotoplakatų, tūkstančiai laimingų žiūrovų , ir klausytojų, muzikinis filmas, milijoniniais tiražais išleisti longplėjai, žurnalų anketos ir ilgas įvairiausių "rekordų" sąrašas... Kas tai - legenda ar tikrovė?
štai jis, gražuolis padangių laivas, apšviestas stiprių prožektorių, puikuojasi ant didingos kolonados. Marmurines plokštės su jose iškaltais Džono Polio Džonso (John Paul Janes), Džimio Peidžo (Jimmy Page), Roberto Planto (Robert Plant) ir Džono Bonhemo (John Bonham) vardais paryškina šio,prieš dvidešimt metų ant "Led Zeppelin" plokštelės voko nupiešto dirižablio iškilmingumą, monumentalumą. Kas ir kodėl sumanė save taip įamžinti?
STARTAS
Viskas prasidėjo 1968 metais, kai buvęs "talentų kalvės", ansamblio "The Yardbirds", išugdžiusio pop muzikos gigantus Eriką Klaptoną (Eric Clapton), Džefą Beką (Jeff Beck), gitaristas Džeimsas Patrikas Peidžas (1944 01 09) sugalvojo sukurti savo grupę. Groti mokėsi, kopijuodamas B. B. Kingo atlikimo manierą, kartojo trumpus Rikio Nelsono (Ricky Nelson), čako Beno (Chuck Beny), Džeimso Bartono (James Burton) rokenrolus. Technikos bei įkvėpimo sėmėsi, skatinamas įžymiojo čigonų virtuozo Džango Reinhardto (Djanigo Reinhardt) gitaros, Bobo Dylano (Bob Dylan) dainų. Progresuojantis, tuo metu daugelio "žvaigždžių" įvairiausiems įrašams kviečiamas Peidžas į savo grupę nutarė įtraukti Džonsą (1964 01 03, boso gitara, klavišiniai), Bonhemą (1948 05 31, mušamieji) ir Plantą (1948 08 20, solo vokalas, lūpinė armonikėlė). Naujoji grupė pasivadino "Led Zeppelin" ("Valdomas cepelinas"), vieno pirmųjų oro laivų statytojo ir puoselėtojo, grafo Ferdinando fon Cepelino (1858-1917) vardu.
Po gastrolių JAV, 1969 metais "Atlantic" firma Londone įrašė pirmąjį grupės albumą, kuris, deja, pasisekimo Anglijoje nesusilaukė. Keli sunkus rokenrolai, rami elektroninė akustinė baladė bei perdėm išplėsti rokbliuzai, sakysim, "You Schok Me" ("Tu mane sukrėtei") su Planto vokalo ir Peidžo gitaros dialogu, santūrių tėvynainių neišjudino, nors tuo metu bliuzas buvo labai populiarus. Vis dėlto didelis meistriškumas, neįprastas skambesys, išsiskiriantis aukštas Planto balsas, padarė savo. Koncertuodama Amerikoje, grupė sugebėjo diską padaryti "auksinį".
AUKšTYN į "ŽVAIGŽDES"
Tų pačių metų pabaigoje pasirodė albumas "Led Zeppelin II", nulėmęs grupės stilių ir jos produkcijos, pavadintos "hard rock" (heavy muzikos ir baltojo bliuzo lydiniu), tendencijas. Tai nebuvo kažkas nelaukta. Stiprus, energingas garsas jau seniai viliojo Peidžą. Reikėjo tik surasti tam tikrą formą. Tam labiausiai tiko trumpos, besikartojančios bliuzo frazės. "Led Zeppelin" pasiskelbė roko krikštatėviu ir išskrido į gyvenimą. Tai pripažino visas muzikos pasaulis. Antrojo albumo daina "Whole Lotta Love" ("Daug daug meilės") buvo paskelbta šios muzikos krypties himnu. Antrojo longplėjaus pasisekimas - neįtikėtinas. čia jau mažiau ilgų rokbliuzų, vyrauja energingi rokenrolai. Skoninga elektrinių vargonų ir akustinės gitaros dermė įsimena baladė ir keturias minutes trunkantis Bonhemo solo mušamaisiais. "Cepelino" įgula ir albumas pateko į geriausiųjų anketas. Didelio pasisekimo susilaukė ir gastrolės Europoje, Azijoje, Amerikoje bei Australijoje. 1970 metų rugpjūtyje, trumpos šių tarpkontinentinių gastrolių pertraukėlės metu, būdamas pačiame šlovės zenite, ansamblis įrašė trečią diską. Nors čia vėl girdime "Cepelinui" būdingą laipsniškai stiprėjantį bliuzą "Since Ive Been Loving You" ("Nuo tada, kai aš buvau tave įsimylėjęs"), sklandžius rokenrolus, tačiau hard roko posūkis į country muziką nebuvo sėkmingas. Klausytojai pajuto, kad orlaiviui reikalingas "remontas". Tuo taipu "Cepelinas", inercijos genamas, 1971 metais įrašė dar vieną blankoką albumą. Bene įdomiausia čia buvo senoviška melodinga baladė "Stairway To Heaven" ("Kopėčios į dangų"). Kiti plokštelės kūriniai kartojo, kas jau buvo girdėta.
DAINA LIEKA TA PATI Ansamblis atsinaujino per pusantrų metų. 1973 metais muzikos spaudoje pasirodė trumpa informacija: 'Nekantraudami pasitinkame penktąjį "Led Zeppelin" albumą "Houses Of The Holy" ("šventi namai"). Apžvalgininkų nuomone, tai gražiausi grupės įrašai..."
Tarsi patvirtindama šiuos žodžius, albumo kompozicija "The Song Remains The Same" ("Daina lieka ta pati") šauna į hitparadų viršūnes. Pati plokštelė tokio dėmesio nesusilaukė. Specialistų geriausiais pripažinti atgimusio "Cepelino" kūriniai daugumai klausytojų liko nesuprantami. šis longplėjus išsiskyrė rimtais opusais, sudėtingesne muzika. "The Rain Song" ( "Lietaus daina"), "Over The Hills And Far Away" ("Tolumoje virš kalnų"), "Ocean" ("Vandenynas") ir kitos dainos dvelkė šviežumu, ekspresija. Besikaitaliojantys ritmai, išradingos instrumentuotės, akustiniais efektais kontrastuojama harmonija darė lengvo skambesio įspūdį ir liudijo grupės žengimą pirmyn. Kaip ir anksčiau, "Cepelinui" geriau sekėsi JAV. Gastrolės už okeano vėl buvo grandioziškos, mušė visus pelno ir klausytojų rekordus. įrašai iš koncertų Niujorko "Madison Sąuare Garden" parke vėliau buvo panaudoti kino filme.
IŠ KELIO IŠSIMUŠUS
Ansamblio nariams to neužteko. Nekomercinis, vengiantis perdėtos reklamos ir vizualinių triukų, garsėjantis labdaringais koncertais "Cepelinas" užsikrėtė madingu cinizmo, brutalumo virusu, kuris puikiai charakterizuojamas tuo metu populiaria fraze: "Jums nepatinka? Tai ir nešdinkitės!" Apsilankiusi vienoje Helsinkio tapybos parodoje ketveriukė metė iššūkį: "Tikrasis menas - tai mūsų kūryba. Visa kita - šlamštas!" Po gastrolių Japonijoje ir Indijoje "Cepelinas" į Londoną atsigabeno naujausią ir brangiausią aparatūrą: 100 stiprintuvų, 200 reflektorių, 40 mikrofonų, di
džiulius projektorius ir ekranus. Per koncertus buvo leidžiamos raketos ir sprogdinamos dūminės bombos. 1974 metais "New Musical Express" žurnalo anketa dainininką Robertą Plantą ir ansamblį "Led Zeppelin" pripažino geriausiais pasaulyje. Tuo neabejojo ir patys muzikantai, įkūrę ištaigingą, puikiausia technika aprūpintą nuosavą įrašų studiją "Swan Song". 1975 metais studijoje buvo įrašytas dvigubas albumas "Physical Graffiti" ("Materialūs ženklai"), bylojantis ir grupės kūrybinį bankrotą. "Cepeliną" suėdė kičas, apie save bylojęs ir albumo apipavidalinime. Tačiau galinga komercinė mašina veikė tobulai. 1975 metų "Melody Maker" žurnalo apklausoje "Led Zeppelin" pelnė net septynias pirmąsias vietas. šito pakartoti dar niekam nepavyko. Nors ir keista, bet nesudėtingas ir gana monotoniškas diskas "Physical Graffiti" ilgai išsilaikė aukščiausiose pozicijose ir buvo pripažintas geriausiu 1975 metų albumu.
VĖTOMAS IR MĖTOMAS
1975 metų rugpjūtyje su šeima atostogaudamas Graikijoje, į autoavariją pateko grupės solistas Robertas Plantas. žlugo visi grupės planai. Tačiau neilgam. Jau kitais metais Miuncheno studijoje "Musicland" buvo įrašytas longplėjus "Presence" ("Buvimas"). Apsipratusi su geriausiųjų vardu, o gal norėdama atsiriboti nuo komercinių tradicijų, grupė grįžo prie savo ištakų. Plokštelė paprasta ir dinamiška. Vėl atpažįstame ankstyvąjį "Cepeliną" -palengva besirutuliojantį bliuzą "Tea For One" ("Arbata vienam"), energingą roką "Nobody Fault But Mine" ("Mano kaltė"), veržlų Planto balsą.
Vengdama didelių mokesčių, grupė persikėlė į JAV. čia 1976 metų lapkritį įvyko filmo "The Song Remains The Same" ("Daina lieka ta pati") premjera. Filme plačiai panaudoti 1973 metais Niujorke vykusių koncertų reportažai. Atskleidžiami grupės narių charakteriai, vidaus pasaulis, interesai. Artistai labai skirtingi, bet visus jungia vienas bendras bruožas - jau keleri metai jie nerūpestingi milijonieriai. Filmo muzika buvo išleista to paties pavadinimo dvigubu albumu. Iš tikrųjų tai pirmuosiuose penkiuose diskuose geriausiai nusisekusių devynių kompozicijų koncertinis variantas. Beje, "Led Zeppelin" neįsileido į Amerikos televiziją. Jiems teko pasitenkinti vien gigantiškais koncertais ir longplėjais.
1977 metai grupei buvo labai dramatiški. į koncertą Silverdome, netoli Detroito, susirinko daugiau kaip septyniasdešimt šeši tūkstančiai klausytojų. Tačiau gastrolės staiga buvo nutrauktos -mirė penkiametis Planto sūnus Karakas. Didis sielvartas ilgai neleido dainininkui grįžti į sceną. Pasigirdo spėliojimų apie galimą grupės iširimą. Metus vyravo tyla.
Priverstinių atostogų metu labiausiai pasireiškė Peidžas. Jo solinis albumas su muzika kino bestseleriui "Death Vish 2" ("Mirties troškimas") tarsi bylojo, kad "Cepelinas" nebepakils. Tačiau Plantas netrukus padainavo keletą klasikinių bliuzų su "Rockpile" grupe. Pagaliau 1978 metų pabaigoje "Led Zeppelin", vėl pilnos sudėties, "nusileido" Stokholmo įrašų studijoje. Spontaniškai įrašytas devintasis albumas "In Through Out The Door" ("šiapus ir anapus durų") pasirodė 1979 metų pradžioje. Plokštelėje nėra naujų atradimų, tai "anų gerų laikų" naujos aranžuotės. Tačiau grupė neprarado ekspresyvaus skambesio, išradingumo. Drauge su fortepijono rifais tai girdime kompozicijoje "Fool In The Rain" ("Kvailys lietuje"), humoristinėje dainoje "Hot Dog" ("Sumuštinis su dešrele"), vėliausiame grupės hite "All My Love" ("Visa mano meilė").
1980 metų rugsėjo 25 dieną staiga mirė Džonas "Bonzas" Bonhemas - vienas iš originaliausių roko būgnininkų. Per laidotuves ansamblio solistas Robertas Plantas pasakė: "Led Zeppelin" buvo keturių susitelkusių žmonių grupė. Mes ne "Rolling Stones" kurie, netekę savo kolegos, kitą dieną jau koncertuoja su kitu... Mūsų pasirodymas Vakarų Berlyne buvo paskutinis. Su Bonhemu sudužo ir "Cepelinas".
Taip dramatiškai baigėsi šio ansamblio, teisėtai vadinamo hardroko pirmtaku, istorija. Ją užsklendė 1982 metais parduotuvių lentynose pasirodęs paskutinis grupės albumas "Kodą" (Coda - finalas, arba kūrinio papildymas).
DISKOGRAFIJA
Led Zeppelin (1969)
Led Zeppelin II (1969)
Led Zeppelin III (1970)
Led Zeppelin IV (1971)
Houses Of The Holy (1973)
PhysicalGraffiti(1975)
Presence(1976)
The Song Remains The Same (1978)
In Through Out The Door (1979)
Coda(1982)
Remasters(1990)
Antanas Fokas, knyga "Kolonėlių degintojai", 1994.
Komentarai
Teras
Nors ir keista, bet nesudėtingas ir gana monotoniškas diskas "Physical Graffiti" geras albumas, nusisnekejai
ziko
man tai labiausiai patikes Led Zeppelin IV (1971)
Svečias - zoso
as nesuparntu kokiu reikia butu "muzikos zonovu" kad parasytum toki "sedevra" , apgailetinas straipnis "Tuo taipu "Cepelinas", inercijos genamas, 1971 metais įrašė dar vieną blankoką albumą. Bene įdomiausia čia buvo senoviška melodinga baladė "Stairway To Heaven" ("Kopėčios į dangų"). Kiti plokštelės kūriniai kartojo, kas jau buvo girdėta."
cia mat taip aprasoma vienas geriausiu albumu OF ALL TIME geda!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Linas
Straipsnis paimtas iš vienos knygos. Gaila nepamenu autoriaus.
Bet pabandysiu surasti.
Svečias - jaks
Led zeppelin geriause grupe tam desintmeti daugiausei uzdirbo ir t.t ,bet va paskutiniu metu mire Planto sunus ir nuo to laiko jau sklido kalbos kad isiskirs ,o va kaip mire bugnininkas tai nebenorejo kad kito rankomis skambetu ta melodija...
Milžiniškas dirižablis sulingavo ir, smigdamas į žeme baigė savo egzistavimą. Daugybė fotoplakatų, tūkstančiai laimingų žiūrovų , ir klausytojų, muzikinis filmas, milijoniniais tiražais išleisti longplėjai, žurnalų anketos ir ilgas įvairiausių "rekordų" sąrašas... Kas tai - legenda ar tikrovė?
Ansamblis atsinaujino per pusantrų metų. 1973 metais muzikos spaudoje pasirodė trumpa informacija: 'Nekantraudami pasitinkame penktąjį "Led Zeppelin" albumą "Houses Of The Holy" ("šventi namai"). Apžvalgininkų nuomone, tai gražiausi grupės įrašai..."
1975 metų rugpjūtyje su šeima atostogaudamas Graikijoje, į autoavariją pateko grupės solistas Robertas Plantas. žlugo visi grupės planai. Tačiau neilgam. Jau kitais metais Miuncheno studijoje "Musicland" buvo įrašytas longplėjus "Presence" ("Buvimas"). Apsipratusi su geriausiųjų vardu, o gal norėdama atsiriboti nuo komercinių tradicijų, grupė grįžo prie savo ištakų. Plokštelė paprasta ir dinamiška. Vėl atpažįstame ankstyvąjį "Cepeliną" -palengva besirutuliojantį bliuzą "Tea For One" ("Arbata vienam"), energingą roką "Nobody Fault But Mine" ("Mano kaltė"), veržlų Planto balsą.
cia mat taip aprasoma vienas geriausiu albumu OF ALL TIME geda!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Bet pabandysiu surasti.