Paimkime į rankas diską, kurį paskelbėme praėjusių metų įspūdingiausiu darbu. Tad kuo gi jis taip nustebino? "Accept". Su šiuo vardu užaugo ne viena metalistų karta, tačiau grupė paskutinį studijinį albumą buvo išleidusi dar 1996 metais, o ir jis pats jau buvo persunktas naujomis idėjomis ir nė iš tolo neprilygo legendiniams diskams "Restless And Wild" (1982) ar "Metal Heart" (1985). Reik pripažint, kad 2009 metais "Accept" paskelbus apie atsikūrimą be jų įkūrėjo ir frontmeno Udo Dirkschneider, netgi ištikimiausiems fanams buvo neramu. Matėm jau vieną atsikūrimą be Udo - 1989 metais buvo išleistas "Motley Crue" lygio albumas "Eat The Heat". Neįtikino nei pora perdainuotų senų dainų su naujuoju vokalistu Mark Tornillo. Tačiau, kad šįkart viskas labai rimta, parodė reportažai iš albumo kūrimo užkulisių bei pirmieji publikuoti kūriniai - "The Abyss" bei "Teutonic Terror". Kad grupė puikiai jaučiasi scenoje bei turi galingą energijos užtaisą, įrodė pernai koncertuodami Vilniuje, tiesa, iki to laiko dar nespėję albumo pateikti savo gerbėjams Lietuvoje.

Tačiau jau matome darbo rezultatą - "Blood of Nations". Jei sunkiosios muzikos pasaulyje gana reti atvejai, kuomet prodiuseriai kišasi į grupės darbą, šįkart albumo prodiuseris Andy Sneap ("Megadeth - "Endgame") prieš įrašų sesiją į studiją atsinešė geriausius ir blogiausius "Accept" albumus ir pirštu dūrė "kur yra "Accept", o kur - ne "Accept"". Kad tokios edukologinės pamokos nenuėjo perniek - matome, nes albume nėra jokių eksperimentinių klaidžiojimų, kokius galima rasti paskutiniuosiuose studijiniuose "Accept" darbuose "Predator" (1996) ar "Death Row" (1994). Šįkart mums pateikiama 13 (JAV rinkai - 12) dainų, kuriose atrandame geriausius "Accept" skiriamuosius bruožus - kietos, bet melodingos kompozicijos bei įspūdingas Mark Tornillo vokalas.
 Albumas prasideda legendinį "Balls To The Wall" primenančių gitaros rifu, kuriuo duoda startą "Beat The Bastards" kompozicijai. Vėliau seka jau iš singlo "The Abyss" girdėti kūriniai - titulinė singlo daina bei "Teutonic Terror". Įsimena ir "Blood of the Nations", kuri turėtų patikti vėlyvosios eros su Udo gerbėjams - daina įspūdingu choriniu dainavimu primena albumą "Russian Roulette". Turėtų jaustis nuskriausti gerbėjai už Atlanto, kurie neturėjo galimybės savo šalyje įsigyti albumo su daina "Time Machine", kuri skirta tik Europos rinkai. Bonus kūrinys tikrai neiškrenta iš bendro konteksto.
Tiems, kurie neliko abejingi soliniam gitaros virtuozo Wolf Hoffmann albumui "Classical", vienintelė disko baladė "Kill The Pain" turėtų palikti labai gerą įspūdį - ne veltui Wolf laikomas vienu geriausiu gitaros meistrų Europoje. Dar iš stipresnių kūrinių galima būtų paminėti "Rolling Thunder" ar "New World Comin‘", kurie įrodo, kad šįkart "Accept" puikiai apsiėjo ir be Udo.
Diskui galima prikišti tik vienintelį trūkumą - jo trukmė siekia beveik 73 min. Vienam kartui tikrai didelė porvcija naujos muzikos. Galbūt reikėjo porą dainų perkelti į anksčiau išleistą EP, kuris, po albumo pasirodymo, turi nebent kolekcinę vertę (visi kiti kūriniai įtraukti į albumą). Tačiau iš to galime daryti išvadą, jog kūrybinė krizė šių veteranų tikrai nekankina ir "Blood of Nations" nebus tik vienkartinis pragiedrulys "Accept" padangėje.

1. Beat The Bastards   
2. Teutonic Terror    
3. The Abyss   
4. Blood Of The Nations   
5. Shades Of Death    
6. Locked And Loaded   
7. Time Machine (bonus track)   
8. Kill The Pain     
9. Rollin' Thunder   
10. Pandemic    
11. New World Comin'         
12. No Shelter    
13. Bucketful Of Hate

2010 Nuclear Blast

Subjektyvus vertinimas: 4,5/5